2015-03-18 13:03:00

Popiežius Pranciškus: Visuomenė be vaikų – pilka ir liūdna


Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams sakytoje kalboje popiežius Pranciškus tęsė katechezę apie šeimą ir šįkart kalbėjo apie vaikus.

Vaikai yra didelė dovana žmonijai, bet kartu jie yra ir didieji atstumtieji, nes netgi gimti ne visiems leidžiama. Atsimenu daugybę vaikų, - sakė Šventasis Tėvas, - kuriuos sutikau savo paskutinės kelionės į Aziją metu: kupinų gyvybės, entuziazmo, tačiau kartu matome ir daugybę vaikų pasaulyje, gyvenančių su žmogaus orumu nesuderinamomis sąlygomis. Pagal tai kaip elgiamasi su vaikais galima spręsti apie visuomenę ir ne tik moraline, bet ir socialine prasme.

Vaikai mums primena, kad kiekvienas žmogus pirmaisiais savo gyvenimo metais yra visiškai priklausomas nuo kitų gerumo ir globos. Nė Dievo Sūnus to neišvengė. Kasmet per Kalėdas apmąstome šį slėpinį. Prakartėlė tai labai paprasta ir suprantama šio slėpinio ikona. Iš tiesų, įdomu: Dievas puikiai supranta vaikus ir vaikai be jokių sunkumų supranta Dievą. Ne veltui Evangelijoje yra labai įspūdingų ir gražių Jėzaus žodžių apie „mažutėlius“. Šis terminas reiškia, kad visiems mums, o ypač vaikams, reikia kitų pagalbos. Jėzus sako: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams“ (Mt 11,25). Kitoje vietoje: „Žiūrėkite, kad nepaniekintumėte nė vieno iš šitų mažutėlių, nes, sakau jums, jų angelai danguje visuomet regi mano dangiškojo Tėvo veidą“ (Mt 18,10).

Vaikai yra žmonijos ir Bažnyčios turtas, nes jie nuolatos primena kokie turime būti, jei norime patekti į Dangaus Karalystę: turime nemanyti, kad esame visiškai savarankiški, turime suprasti, kad visiems mums reikia pagalbos, meilės, atleidimo, - sakė Pranciškus. Vaikai mums primena ir kitą nuostabų dalyką – kad mes visi visada esame vaikai, sūnūs ir dukterys. Net kai žmonės subręsta ar pasensta, kai patys tampa tėvais, eina atsakingas pareigas, vis tiek išlieka vaiko tapatybė. Visi esame vaikai. Ir tai mums primena, kad ne mes patys sau suteikėme gyvybę, bet kad ji mums buvo duota.

Didžioji gyvybės dovana tai pirmas dalykas, kurį esame gavę. Kartais tai užmirštame ir gyvename tarsi mes patys būtume gyvybės šeimininkai, o iš tiesų juk esame radikaliai priklausomi. Mes labai džiaugiamės kai jaučiame, kad kiekviename savo gyvenimo amžiuje, kiekvienoje situacijoje, visose socialinėse aplinkybėse, esame ir išliekame vaikai. Tai pagrindinė žinia, kurią mums skelbia vaikai, jau vien savo buvimu. Vaikai mums primena, kad mes visi esame vaikai.

Yra ir daugybė kitų dovanų, kitų vertingų dalykų, kuriuos vaikai duoda žmonijai, - sakė Pranciškus. Jie mus moko su pasitikėjimu, nuoširdžiai žiūrėti į pasaulį. Vaikas spontaniškai pasitiki tėčiu ir mama, spontaniškai pasitiki Dievu, Jėzumi, Mergele Marija. Jo vidinis žvilgsnis yra tyras, dar nesuteptas piktumo, dviveidiškumo, dar nepadengtas gyvenimo „apnašomis“, kurios sukietina žmogaus širdį. Žinome, kad ir vaikai turi gimtąją nuodėmę, savo egoizmą, tačiau jie turi ir tyrumą bei vidinį paprastumą. Vaikai nesielgia diplomatiškai: jie tiesiai sako tai ką jaučia ir mato. Kartais sutrikdo tėvus, kai kitų žmonių akivaizdoje sako: „man tai nepatinka, tai negražu“. Vaikai sako ką mato, jie nedviveidžiai. Jie dar neišmoko tos vaidybos, kurią mes, suaugusieji, taip gerai esame įvaldę.

Be to, savo vidinio paprastumo dėka, vaikai sugeba priimti gerumą ir juo dalintis. Gerumas, švelnumas, tai turėti ne akmeninę, bet gyvą širdį, kaip sako Biblija. Vaikai moka šypsoti ir verkti. Kai kurie, - sakė popiežius, - kai paimu juos ant rankų, šypsosi; kiti, pamatę mano baltus rūbus,  pamano, kad esu gydytojas, norintis juos paskiepyti, ir verkia. Vaikai spontaniški. Mumyse, suaugusiuose, sugebėjimas šypsotis ir verkti kartais užsiblokuoja. Dažnai mūsų šypsena būna tarsi kartoninė. Be gyvybės, be džiaugsmo, dirbtinė pajaco šypsena. Vaikai spontaniškai juokiasi ir spontaniškai verkia. Vaikai mus gali pamokyti naujai šypsotis ir verkti. Paklauskime savęs: mano šypsena spontaniška, gyva, šypsausi su meile ar dirbtinai? Aš dar moku ar jau praradau gebėjimą verkti? Du žmogiški dalykai, kurių mus moko vaikai. Dėl to Jėzus ir ragina savo mokinius, kad jie „pasidarytų kaip vaikai“, nes „tokių yra dangaus karalystė“ (plg. Mt 18,3; Mk 10,14).

Brangieji broliai ir seserys, vaikai atneša gyvybę, džiaugsmą, viltį, atneša ir sunkumų, - sakė popiežius Pranciškus baigdamas katechezę. Toks yra gyvenimas. Tačiau geriau visuomenė su šiais rūpesčiais ir problemomis, negu liūdna ir pilka visuomenė be vaikų. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.