Lietuvos spaudos apžvalga (kovo 14 d.)

Kastantas Lukėnas

Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio renginiuose svariai skambėjo Bažnyčios balsas. LVK pirmininkas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas iškilmingame minėjime LR Seime ragino atminti laisvės kovotojų, dažnai eilinių piliečių, ištikimybę laisvės siekiui, kuris drauge buvo ir tikėjimo liudijimas. Jis priminė šv. Jono Pauliaus II mintį: laisvė įgyvendinama meile, t. y. pasiaukojimu. „Malda yra pirmasis ginklas kovojant  už laisvę ir įrankis ją kuriant. <…> Malda sustiprina ir parodo kelią į pasiaukojančią meilę tiek šeimoje, tiek Tėvynėje“, – sakė ganytojas. 

Kovo 11 -ąją Vilniaus arkikatedroje sakytame pamoksle arkivyskupas G. Grušas ragino ne tik džiaugtis ir dėkoti, bet taip pat nuolat budėti, kad neprarastume laisvės dovanos. „Besidžiaugdami laisvės vaisiais, galime labai lengvai pamiršti jų kainą, – ne tik kokias kliūtis reikėjo įveikti, bet ir kokius reikalavimus turime įvykdyti, kad ją išsaugotume. Budėti – tai ne tik stebėti tarptautinę situaciją. Budėti – tai ir saugoti savo širdį, kad ji neapsnūstų gyvenimo malonumuose ir nesiektų vien materialaus gėrio“, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

Kaune į šventinį minėjimą Karo muziejaus sodelyje gausi eisena atžygiavo po Mišių arkikatedroje. Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pamoksle ragino: „Ryžkimės laisvės keliu eiti drauge su Dievu ir nebijoti, kad mus nešanti laisvės upė turi krantus. Pats Dievas  juos pastatė, nes jei laisvė prarastų krantus, ji nebebūtų gyvybę nešanti upė“.

Nepriklausomybės atkūrimo 25-osios metinės ypatingai paminėtos Simne, kur pašventinti nauji parapijos namai. Simboliška tai, kad Simno Švč. M. Marijos ėmimo į dangų bažnyčia mena LDK laikus ir krikščionybės pradžią Lietuvoje.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Robertas Grigas nekrologe „Signatarei atminti“ primena vieną iš drąsių iniciatyvų, parengusių Kovo 11-ajai: 1979 m. paskelbtą „Keturiasdešimt penkių pabaltijiečių memorandumą“, sukėlusį reikšmingų tarptautinių atgarsių ir priminusių pasauliui Baltijos valstybių laisvės siekį. Straipsnyje pastebima, kad šiauliečiams Jadvygai ir Jonui Petkevičiams, drauge su kitais pasirašiusiais Memorandumą ir dėl to represuotais lietuviais, latviais, estais ir rusais, drąsos reikėjo tikrai ne mažiau negu Kovo 11-osios signatarams.

„XXI amžiuje“ kun. Nerijus Pipiras rašo apie laisvės pašaukimą. Parafrazuodamas poeto Just. Marcinkevičiaus žodžius jis klausia: „jei nematau, kaip laisvė apkabina, nesiryžtu būti šio apkabinimo dalininku ir atšvaitu, ar mano rankos nėra dar tragiškai nusvirusios, užlaužtos?“

„Delfi“ vartuose paskelbtas platus pokalbis su Vatikano diplomatinėje tarnyboje jau dešimtmetį besidarbuojančiu mons. Rolandu Makricku. Pasak jo, pagrindinis dabarties uždavinys Lietuvai yra savo žmonių susigrąžinimas iš svetur: „Emigracija – sunkiausias šio amžiaus išbandymas mūsų kraštui, nė kiek ne menkesnis už išorės grėsmes“. Jis pastebi, kad emigrantų sugyvenimui tiek Amerikoje, tiek Europos šalyse svarbiausia ne tai, su kuria banga buvo atkeliauta: „Turinčius vertybes žmones sujungia lietuvių bendruomenės, ir visi greičiau ar vėliau atranda bendrą kalbą.“

„Lietuvos žiniose“ Rosita Garškaitė rašo apie sovietmečiu laisvę žadinusius balsus iš radijo imtuvų. Publikacijoje trumpai minimos ir Vatikano radijo transliacijos, sovietų valdžios slopintos mažiau už „Amerikos balso“ ar „Laisvosios Europos“ laidas. Pastebima, kad Vatikano radijo laidos sovietų pavergtoje Lietuvoje buvo ypač populiarios.

Popiežiaus Pranciškaus pontifikato dviejų metų sukaktis Lietuvos žiniasklaidoje daugiausia atspindėta verstiniais komentarais. Šia tema įdomesnė „Delfi“ publikacija, kur pakalbintas Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, taip pat VDU KTF dėstantis komunikacijos priemonių taikymą sielovadoje. Jis be kita ko aptaria paplitusią klišę, kai artimas žmonėms popiežius priešinamas neva sustabarėjusiai Bažnyčiai. Darius Chmieliauskas pastebi, kad palyginti greitas ir vieningas popiežiaus Pranciškaus išrinkimas, vykęs be jokių „rinkiminių kampanijų“, rodo, kad Bažnyčia yra „gyvybinga, atvira augimui ir pokyčiams“.

Agentūros praneša apie Vyriausybės paskirtas lėšas tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms. Čia pat nuorodos apie tų lėšų panaudojimą: pranešama apie avarinę situaciją sugriuvus Kauno rajone esančios Lapių bažnyčios tvorai. Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – viena seniausių Lietuvoje, valstybės saugoma kultūros vertybė. „Lietuvos žiniose“ rašyta apie vilties prošvaistes bandant atstatyti avarinės būklės medinę Užvenčio bažnyčią Kelmės rajone.