JTO deklaracija apie krikščionių situaciją Artimuosiuose Rytuose

Penktadienį, kovo 13 dieną, JTO Žmogaus teisių tarybos 28 sesijoje, Ženevoje, buvo pristatyta deklaracija apie krikščionių padėtį Artimuosiuose Rytuose. Ją iniciavo Šventasis Sostas, Rusijos Federacija ir Libanas, o iš viso pasirašė 53 valstybių atstovai, tarp kurių per dvi dešimtis ES valstybių narių, taip pat Jungtinės Amerikos Valstijos, Azijos ir Afrikos kontinentų šalys, taip pat Irakas.

Deklaracijos tekste rašoma, jog daug amžių viena šalia kitus gyvenusių „religinių bendruomenių egzistencijai iškilo rimtas pavojus. Krikščionims ypač. Šiomis dienomis pats jų išgyvenimas kelia abejonių. Pastangos kurti geresnę ateitį visiems yra nuviltos. Mes esame liudininkai padėties, kurioje prievarta, religinė ir etninė neapykanta, fundamentalistinis radikalizmas, ekstremizmas, netolerancija, atmetimas, visuomenės ir bendruomenių socialinio fabriko naikinimas tampa tam tikro politinio ir socialinio modelio savybėmis“. Deklaracijoje išvardijamos įvairios neteisybės ir barbariški žiaurumai, kuriuos patyrė ir patiria Artimųjų Rytų populiacijos ir ypač krikščionys, priduriant, jog egzistencinė grėsmė jiems konkretizuojasi tame politiniame ir socialiniame darinyje, kurį nori sukurti taip vadinamoji „Islamo valstybė“.

Mes prašome visų valstybių patvirtinti savo įsipareigojimus gerbti kiekvieno teises, tarp kurių teisę į religijos laisvę, įrašytą į pagrindinius tarptautinius žmogaus teisių instrumentus, - kviečiama deklaracijoje.

Kinija šio dokumento nepasirašė, bet jos Misijos prie Jungtinių Tautų Organizacijos atstovas, po diskusijų apie prievartą religijos vardu Žmogaus teisių taryboje, pareiškia, kad remia harmoningos visuomenės, kurioje be prievartos sugyvena įvairūs tikėjimai, vertybę. (Vatikano radijas)