Pranciškaus homilija: Jei nemylime, esame veidmainiai

Arba priimi Dievo gailestingumą ir eini jo meilės keliu, arba esi veidmainys, kuris nieko gero nedaro, o vien tik griauna ir eikvoja. Kito pasirinkimo nėra. Neįmanomi jokie kompromisai. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Dievo Žodį.

Pirmajame skaitinyje Dievas pranašo Jeremijo lūpomis skundžiasi savo tautos neištikimybe. Tokia yra Dievo istorija. Atrodo, tarsi Dievas verktų: Aš tave taip labai mylėjau, aš tau viską daviau, o tu... prieš mane. Taip pat ir Jėzus žiūrėdamas į Jeruzalę, verkė. Nes Jėzus savo širdimi matė, kad jau beveik visiškai nebelikę išrinktosios tautos ištikimybės. Mes elgiamės taip, kaip mums patinka, ir eidami tokiu keliu nė nejaučiame kaip mūsų širdis darosi vis kietesnė, akmenėja. Dievo Žodis nepatenka į suakmenėjusią širdį. Tauta tolsta nuo Dievo. Tolsta nuo Jo ir mūsų kiekvieno asmeninė istorija. Tad šiandien, šią Gavėnios dieną, - sakė Pranciškus, - klauskime savęs: Ar aš klausau Viešpaties balso, ar darau ką noriu, kas man patinka?

Taip ir šios dienos Evangelija kalba apie kietą žmogaus širdį, kurčią Dievo balsui. Jėzus pagydo apsėstąjį, o manais susilaukia ne žmonių palankymo, bet kaltinimų. „Tu išvarinėji demonus demonų valdovo galia. Tu esi velnio apsėstas raganius“. Tai, pasak Pranciškaus, labai dažnas formalistų pasiteisinimas. Tokių atvejų netrūksta ir Bažnyčios istorijoje! Prisiminkime vargšę Joaną Arkietę. Šiandien ji šventoji! O to meto išminčiai ją apkaltino erezija ir sudegino gyvą. Tie išminčiai žinojo tik vieną saugią doktriną, buvo kaip fariziejai, kuriems Dievo meilė svetima. Arba prisiminkime mums artimesniais laikai gyvenusį palaimintąjį Antaną Rosmini. Jo raštai buvo draudžiamųjų knygų indekse. Skaityti jo raštus buvo nuodėmė. Šiandien jis palaimintasis. Dievo tautos istorijoje Viešpats siuntė pas savo tautą pranašus, kad jie skelbtų, jog jis myli savo tautą. Bažnyčioje Viešpats mums siunčia šventuosius. Šventieji yra Bažnyčios varomoji jėga. Ne galiūnai veidmainiai, bet šventieji.

Šventieji nebijo, kad juos paliestų Dievo gailestingumas. Šventieji žino žmonių vargus, eina kartu su Dievo tauta, jos neniekina. Jėzus sako: kas ne su manimi, tas prieš mane. Neįmanoma būti truputį šen, truputį ten. Neįmanomi jokie kompromisai. Arba tu myli, arba esi veidmainys. Arba tu leidi, kad Dievo gailestingumas paliestų tavo širdį, arba tu elgiesi kaip tau patinka ir tavo širdis kasdien vis kietesnė. Kas ne su manimi, tas prieš mane. Nėra trečiojo kelio. Arba esi šventas, arba eini kitu keliu. Kas nerenka, tas barsto ir griauna. Pats yra sugedęs ir kitus gadina. (Vatikano radijas)