Lietuvos spaudos apžvalga (kovo 7 d.)

Kastantas Lukėnas

Apie šventojo Kazimiero iškilmės renginius mus informuoja ta proga atnaujintas Vilniaus arkivyskupijos tinklalapis. Vilniaus krašto ateitininkai pakvietė į šv. Kazimiero akademinį savaitgalį, kuriame mokytasi išmintį derinti su išmaniųjų technologijų palaikomu žinojimu.

Pasitinkant šv. Kazimiero iškilmę jau antrą kartą švęsta Pasaulio lietuvių maldos diena. Tą dieną Mišias iš Čikagos arkivyskupijos Marquette Parko Švč. M. Marijos Gimimo bažnyčios transliavo „Marijos radijas“. Užsienio lietuvių sielovadai skirtoje svetainėje šia proga primenama, kad lietuvių bendruomenių yra 42 šalyse; katalikai buriasi 66 parapijose arba misijose. Šventojo Kazimiero globai išeivijoje patikėtos 9 parapijos arba misijos. Lietuvos globėjo vardu taip pat pavadinta šv. Kazimiero kolegija Romoje, šeštadieninės lietuvių mokyklos, kapinės.

Lietuvos globėjo vardas mažybine forma kartotas ir tradicinėje Kaziuko mugėje, kuri viliojo rekordiniais prekyviečių kilometrais, traukė lankytojų dėmesį naujovėmis: specialiu lankytojo pasu ar Kaziuko kinu.

„Lietuvos žiniose“ Jūratė Mičiulienė rašo apie šimtmečių ir valdžių kaitą išgyvenusias Kaziuko mugės tradicijas. Ji džiaugiasi, kad „stabų vaikytas Kaziukas grįžta į senąsias vietas“, tačiau drauge apgailestauja dėl praradimų: paplitus verboms nebeliko iš popieriaus lankstytų gėlių. „Anksčiau per iškilmingas Šv. Kazimiero procesijas buvo nešamos popierinės lelijos –Karalaičio simbolis. Jomis prekiauta ir prie bažnyčių. Močiutės prilankstydavo ne tik lelijų, bet ir kitokių gėlių“, – rašo autorė. 

Pakartotoje publikacijoje iš „Kelionės su Bernardinai.lt“ primenama apie sovietmečiu buvusius pamaldomo varžymus ir ypač uoliai slopintą šv. Kazimiero kultą. Kun. Vaclovas Aliulis MIC ir dr. Sigita Maslauskaitė paaiškina, kad šv. Kazimiero atminimą siekė naikinti jau carinės Rusijos valdžia, o sovietams šventasis Lietuvos globėjas buvo ypač neparankus, nes priminė nepriklausomybės, valstybingumo idėją.

Bendrauti su šventuoju Kazimieru „Lietuvos žiniose“ kviečia kun. Kęstutis Palikša. Jis drąsina: „maldose ir dvasinėse kovose nesame vieni. Galime naudotis „šventųjų bendravimu“, prašyti broliškos ar seseriškos pagalbos.“

Apie šventųjų skelbimo procesą „Bernardinai.lt“ skiltyje pasakoja Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio bylos postulatorius kun. dr. Mindaugas Sabonis. Atsakydamas į klausimą, kodėl iki šiol neturime daugiau oficialiai Bažnyčios paskelbtų šventųjų, jis nurodo du veiksnius: viena vertus trūksta bylų medžiagą parengiančių specialistų, o kita vertus, stinga aktyvesnio Lietuvos tikinčiųjų pamaldumo. Jis primena tikinčiųjų iniciatyvos svarbą: svariausi ir vertingiausi liudijimai šventumo bylose yra privatūs ir spontaniški. „Paprastai šventieji stebuklų nedaro, jei jų neprašome“, – sako kunigas. Pasak jo, jau beveik parengta spausdinti apie 800 psl. apimties medžiaga apie arkivyskupą Teofilių Matulionį.

Savaitrašyje „Veidas“ apibendrinami per 25 nepriklausomybės metus apčiuopiami pokyčiai įvairiose visuomenės srityse. Nors statistika byloja, kad beveik 80 proc. gyventojų laiko save katalikais, pažvelgus į reguliarią tikėjimo praktiką pateikiamas toks situacijos vertinimas: „Lietuvą galima vadinti nebent proginių krikščionių kraštu“, rašoma straipsnyje „Ar tikrai mes Marijos žemė?“

Signataras Algirdas Patackas „Lietuvos žinių“ komentare „Kada užgis Treniotos (Mindaugo žudiko) randas“apgailestauja dėl bandymų supriešinti tautiškumo ir krikščionybės idėjas. Jis viliasi, kad yra „tikrosios Lietuvos salelių, kur šis randas visiškai užgijęs“, ir kada nors jos taps naujos Lietuvos gelmine jėga.

Psichologė VU prof. Danutė Gailienė „Veide“ dalijasi mintimis apie lietuvių mentaliteto pokyčius per nepriklausomybės metus, palengva mažėjantį savižudybių skaičių ir šviesesnę perspektyvą. Ji be kita ko primena:„Labai savarbu, kad neignoruotume savo tautos istorijos, jos praeities: būtina apie ją kalbėti būsimoms kartoms“.

Antradienį Vilniuje Gailių klano premija įteikta pranciškonui kun. Juliui Sasnauskui. Ši premija kasmet skiriama „už viešojo gyvenimo refleksijas, išreikštas žodžiais arba darbais ir siekiančias bendrojo gėrio.“

Laikraštyje „XXI amžius“ pristatoma biografinė apysaka apie vyskupą, kalbininką ir poetą Antaną Baranauską: šiais metais sukako 180 metų nuo jo gimimo. Anykščių rajono garbės piliečių Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio knygos „…ir neramu tapo“ pristatymas – vienas iš daugelio anykštėnų planuojamų jubiliejinių renginių.