Tuniso arkivyskupas: baimė pats blogiausias dalykas

Pirmadienio susitikime su popiežiumi Pranciškumi, vykstant šiaurės Afrikos vyskupų iš Libijos, Maroko, Alžyro ir Tuniso vizitui „ad Limina“ Romoje, dalyvavo Tuniso arkivyskupas Ilario Antoniazzi, kuris vėliau suteikė interviu Vatikano Radijui.

Pirmiausia, pasak jo, svarų įspūdį paliko vyskupo Martinelli iš Libijos liudijimas ir ryžtas likti Libijoje, kurioje siaučia susirėmimai ir vyrauja nesaugumas, kol čia bus nors vienas krikščionis. Martinelli taip pat pasakojo apie emigrantus, kurie stengiasi pasiekti Europos krantus iš įvairių šiaurės Afrikos uostų: kaip atvyksta, kaip išvyksta, ką patiria kalėjimuose, ką daro ir gali daryti Bažnyčia. Ir tai yra Evangelija – artimo meilės liudijimas.

Popiežius Pranciškus drąsino: „likite, jūsų malda ir kentėjimas yra svarbiau už žodžius, kuriuos galite pasakyti, nes Kristus veikia ne per jūsų žodį, bet per jūsų gyvenimą“.

Tragiška padėtis yra Libijoje, kur likę krikščionys ir ganytojai gyvena kasdienio pavojaus sąlygomis. Kitur šiaurės Afrikoje, Maroke, Alžyre ar Tunise krikščionys liudija gyvenimu, negali užsiimti jokiomis prozelitizmo formomis, visas apaštalavimas vyksta tik tarp bažnyčių sienų. Yra daug „pravažiuojančių“ krikščionių, tad šiaurės Afrikos Bažnyčios yra priimančios Bažnyčios. Tai dešimtys tūkstančių asmenų, atvykusių mokytis ar dirbti. Neretai, pridūrė Tuniso arkivyskupas, šie žmonės pasako, kad pagyvenę musulmonų visuomenėse ir jie iš tiesų išmoko Dievą iškelti į savo gyvenimo centrą.

Kalbėdamas apie „Islamo valstybės“ ekstremistus ir jiems simpatizuojančias grupuotes, arkivyskupas Antoniazzi pasakojo, kad šalyje situacija rami ir pavojaus nėra, apie „Islamo valstybę“ daugiau girdėti televizijoje, tačiau pasienyje su Libija jau būta susidūrimų ir prieš dešimt dienų žuvo keturi kariai...Neramu, kad ekstremistai neteisėtai sieks patekti į Tunisą ir čia steigti savo kuopeles, kurios kels pavojų ateityje. Bet dabar gyvename normalų gyvenimą, pakartojo ganytojas. Taip pat ir kasdieniuose santykiuose su musulmonais: vyksta daug bendrų susitikimų, rengiamų abiejų pusių, musulmonai pripažįsta Caritas ir katalikiškų mokyklų darbo vertę. Svarbu pažinti ir būti pažintiems. Tarp musulmonų daug kilnių žmonių, norinčių taikos ir bendradarbiavimo. Baimė būtų pats blogiausias dalykas. (Vatikano radijas)