2015-02-28 16:59:00

Lietuvos spaudos apžvalga (vasario 28 d.)


Vis labiau įsibėgėjant Gavėniai, šiam laikotarpiui nemažai dėmesio skiria ir Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Apie ją kalbama Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus publikacijoje „Vertybių perkainavimo metas“, kurią paskelbė interneto dienraštis „Bernardinai.lt“. Bažnyčia kviečia Gavėnios metu susitaikinti su Dievu, atliekant asmeninę išpažintį. Kad šis susitaikinimas atneštų tikros dvasinės naudos, tikintieji yra kviečiami dalyvauti Gavėnios rekolekcijose, geriau įsigilinti į save ir nuoširdžiau sutvarkyti savo sąžinės reikalus. „Noriu padrąsinti visus nebijoti atvirai pažvelgti į savo sąžinę. Kad ir kokio sunkumo nuodėmės ją slėgtų, Dievas yra didesnis už mūsų nuodėmes ir pasiruošęs jas atleisti, jei tik rimtai gailimės ir ryžtamės jų saugotis“, ragina arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. 

Atgailai skirtas ir Tomo Vilucko pamąstymas publikuotas dienraštyje „15 min.lt“. Pasak autoriaus, atgaila – tai akistata su savimi. Vienas atgailos bruožų yra retrospektyvumas, kai įdėmiai pažvelgiame atgal, kritiškai įvertiname savo veiksmus bei poelgius, ryžtamės keistis. Atgaila reiškia bekompromisę akistatą su savimi ir tiesos ugnies priėmimą. Vertėtų išmokti į save pažvelgti ironiškai. Didžiausia mūsų gyvenimo drama, kad dažnai pernelyg rimtai žiūrime į save. Atgailos bruožas – plačiai atmerkus akis žiūrėti į save, neignoruoti savo esybės įtrūkių. Žvelgti viltingai, o ne smerkiamai, nes taip į žmogų žvelgia Kristus, pažymi Tomas Viluckas.

Štai „Lietuvos žiniose“ paskelbtame straipsnyje „Nušvitimai“ kunigas Julius Sasnauskas svarsto, kad jeigu Velykos yra „naujo dangaus ir naujos žemės“ užuomina, per gavėnią jau imame dairytis ir klausinėti, kurie dalykai bei situacijos galėtų vesti artyn prie to stulbinamo ir neįtikimo naujumo. Antrasis gavėnios sekmadienis žiūri į vadinamąjį Atsimainymo paveikslą iš Evangelijos pagal Morkų. Ir iš šios Atsimainymo istorijos ateina dar vienas pažadas. Ypatinga nušvitimo akimirka ištinka mus ir žemiškuose dalykuose. Kiekvienam žmogui įspaustas Dievo paveikslas ir panašumas nėra matomas paprasta akimi. Atrasti, pastebėti jį - tai malonė. Iš tiesų nėra trapesnio, miglotesnio dalyko už apreiškimus, siunčiamus iš aukštybių. Tačiau būtent jie, vienaip ar kitaip mūsų priimti ir suprasti, dažniausiai lemia didžiuosius, lemtinguosius mūsų gyvenimo pasirinkimus, rašo kunigas Julius Sasnauskas.

Kita šios savaitės aktualija – Klaipėdos senamiestyje rengiamasi atstatyti Šv. Jono bažnyčią su 75 metrų bokštu. Daugelį metų trukusios diskusijos, kokią pačioje Klaipėdos širdyje stovėjusią bei po Antrojo pasaulinio karo nugriautą Šv. Jono bažnyčią vertėtų atstatyti – autentiško dydžio ar tik mažesniąją jos kopiją, finišo tiesiojoje. Uostamiesčio evangelikų liuteronų bendruomenės, architektų, istorikų, paveldosaugininkų, visuomeninių organizacijų atstovai bei savivaldybės specialistai kone vieningai sutarė, kad Turgaus gatvėje turėtų vėl iškilti originalaus istorinio dydžio Šv. Jono bažnyčia su beveik 75 metrų aukščio bokštu. Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios istorija siekia XIII a., kai prie Danės upės vagų atsišakojimo įkurta parapija.

Šios savaitės pabaigoje pavojaus varpais apie grėsmę Lapių bažnyčiai skambino ne viena Lietuvos žiniasklaidos priemonė. Pranešama, kad vasario 27 d. griuvo Lapių bažnyčią sauganti šlaito atraminė siena drauge su tvora iš pietų pusės. Kadangi bažnyčia tėra keli metrai iki įgriuvusio ir slenkančio šlaito bei yrančios atraminės sienos, iškilo reali grėsmė pačiai bažnyčiai sugriūti. 1620 metais pastatyta Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra viena seniausių išlikusių mūrinių bažnyčių Lietuvoje.  „Greitai bus minimas 400 m. jubiliejus, kurio bažnyčia gali ir nesulaukti. Tai gali būti pirmoji sugriuvusi bažnyčia dėl biurokratinių trukdžių taikos metais“, – susirūpinęs Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. Robertas Skrinskas.

Atidarytos parodos, skirtos R. Mikutavičiaus atminimui, skelbia LRT. Ketvirtadienį kunigui poetui Ričardui Mikutavičiui būtų suėję 80. Kaune, prisimenant tikinčiųjų pamėgtą dvasininką, atidarytos dvi parodos, pasakojančios apie šią neeilinę asmenybę.
 








All the contents on this site are copyrighted ©.