Arkivyskupas Ševčiukas: ukrainiečiai nėra prieš rusų tautą

Vasario 23 dieną, jau baigiant Ukrainos vyskupų konferencijos vizitą „Ad limina“ Romoje, Vatikano radijo būstinėje apsilankė Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios vadovas didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. Čia buvo surengta jo spaudos konferencija.

Pirmiausia jis kalbėjo apie pačią Ukrainos krizę, pabrėždamas, kad tai nėra vidinis, pilietinis konfliktas, tačiau iš išorės primesta situacija, iš išorės kurstomas ir palaikomas karas, tai invazija ir okupacija iš išorės. Keletas skaičių: oficialiai vidaus pabėgėlių yra milijonas, bet iš tiesų – galbūt apie du. Tūkstančiai žmonių glaudžiasi parapijose. Žuvo jau apie 6000 žmonių, o sužeista virš 12 tūkstančių – vėl gi, tai oficiali statistika. Kasdien parapijos ir vyskupijos pamaitina apie 140 000 žmonių, tačiau to nepakanka, tai yra lašas. Ukrainos valdžia nebesugeba, neturi išteklių pasirūpinti visais, kuriems reikia pagalbos. Todėl didysis arkivyskupas kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, prašydamas pripažinti humanitarinę krizę Ukrainoje ir suteikti paramą. Jis paprašė, anot ukrainiečio ganytojo, ir Šventąjį Sostą išreikšti šį ukrainiečių liaudies poreikį.

Žaizdos yra ne vien fizinės. Vykstantis karas visus žeidžia psichologiškai, dvasiškai. Žmonės pradeda ir užbaigia dieną skausmingai laukdami žinių, kai kuriuos kankina taip vadinamasis „potrauminis sutrikimas“, žmonės nebegali užmigti. Šiame kontekste Bažnyčia Ukrainoje, jos parapijos ir jos tarnystė, iš tiesų atitinka popiežiaus Pranciškaus kvietimą Bažnyčiai būti „lauko ligonine“ kare. Ką daro Bažnyčia? Ji bando padėti skausmą paversti veiksmu, darbu dėl bendrojo gėrio. Tai gydo. Apie 80 procentų ukrainiečių dalyvauja vienokioje ar kitokioje savanoriškoje solidarumo veikloje.

Kalbėdamas apie susitikimą su Pranciškumi, arkivyskupas Ševčiukas pasakė, kad perdavė jam kvietimą apsilankyti Ukrainoje, būdamas įsitikinęs, kad tai padėtų taikai ir susitaikymui. Jis taip pat pasakė, kad galbūt pirmą kartą giliai suprato, ką reiškia vienas iš Romos popiežiaus apibrėžimų – „servus servorum – tarnų tarnas“: Pranciškus juos, Ukrainos vyskupus, iš tiesų priėmė, išklausė, paguodė ir sustiprino su tėviška širdimi ir tėvišku žodžiu. Anot arkivyskupo, popiežius patvirtino, kad pagrindinė graikų katalikų nuostata šiame konflikte  - būti su savo tauta, greta savo tautos – yra teisinga. Ganytojai ir kunigai nėra politikai. Tačiau jie yra su savo žmonėmis ir yra pilietinės visuomenės balsas.

Kamuoja nežinia dėl okupuotose teritorijose esančių graikų katalikų. Penkios parapijos Kryme gavo nurodymą iš naujo registruotis. Tačiau tokia registracija gali būti iš anksto sumanytas būdas iš jų atimti legalumo, pripažinimo statusą, jas likviduoti. Jau keletą kartų buvo atsisakyti jas įregistruoti ir paskutinis terminas baigiasi vasario gale. Kažko panašaus prašoma iš brolių musulmonų ir brolių žydų Donecke, daug iš jų pasitraukė iš okupuotų teritorijų, pridūrė arkivyskupas Ševčiukas.

Komentuodamas santykius su Maskvos patriarchatu, Ukrainos graikų katalikų didysis arkivyskupas pripažino, kad jie yra sunkūs. Deja, Maskvos patriarchatas tapo galingu ginklu informaciniame kare. Daug ortodoksų Ukrainoje klausia – kodėl mūsų patriarchas tapo agresoriaus balsu? Kodėl tą patį krikštą gavę broliai ateina į mūsų žemę ir mus žudo? Jei ganytojai nebesugeba girdėti savo ganomųjų, įsijausti į jų jautrumą – tampa sunku. Jei bažnytinė hierarchija stoja galios pusėn prieš savo pačios tautą, ji praranda tikėtinumą. Atsakydamas į klausimą apie tai, ar Putinas yra krikščioniškų vertybių gynėjas, arkivyskupas priminė, kad gerai žinomas religijos panaudojimas politiniams tikslams ir kad nedera tikėti tuo, kuris skelbiasi krikščioniškų vertybių gerbėju, tuo pat metu dėl geopolitinių motyvų siųsdamas tūkstančius į mirtį.

Graikų katalikų Bažnyčia tarpininkauja ir bendradarbiauja ten, kur dar įmanoma tai daryti. Svarbi yra kitą mėnesį vyksianti Pasaulinės Bažnyčių tarybos iniciatyva, siekiant surengti Rusijos Federacijos ir Ukrainos religinių bendruomenių atstovų susitikimą. Ir tai iš tiesų pozityvu. Rusijoje žmonės yra labai paveikti propagandos, todėl asmeniniai susitikimai tokie svarbūs, jie suteikia galimybę kreiptis tiesiai į savo kaimynų širdis. Ukrainiečiai nėra prieš rusų tautą, bet rusų tauta nesupranta, kas dedasi Ukrainoje, nes jų vyriausybė slepia, jog tūkstančiai rusų karių žūva Ukrainoje. Ši melo grandinė turi būti nutraukta. Ir jei Bažnyčios žmonės, kurie morališkai įpareigoti sakyti tiesą, galėtų prie to prisidėti, jis asmeniškai džiaugtųsi, pasakė arkivyskupas Ševčiukas. (Vatikano radijas)