Pirmasis Gavėnios sekmadienis

Dvasia Jėzų paakino nukeliauti į dykumą. Jis praleido dykumoje keturiasdešimt dienų šėtono gundomas, buvo kartu su žvėrimis, ir angelai jam tarnavo. Kai Jonas buvo suimtas, Jėzus sugrįžo į Galilėją ir ėmė skelbti gerąją Dievo naujieną: „Atėjo įvykdymo metas, Dievo karalystė čia pat! Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 12-15)

PASIRINKTI MEILĘ

Evangelistas Morkus, skirtingai nei Matas ir Lukas, smulkai neatpasakoja Jėzaus gundymo, tačiau aiškiai primena esminį dalyką: pagunda visuomet reiškia pareigą pasirinkti. Galėtume pasakyti, jog gundymas – tai pasirinkimas tarp dviejų meilių, ir mes laimime, pasirinkdami didesnę meilę, vedančią į gyvenimą. Jei pasiliekame prie nereikšmingų dalykų, pasirenkame meilę jiems, mirštame.

Jėzus per savo keturiasdešimties dienų išmėginimą dykumoje pasirinko didesnį gėrį. Sugrįžęs po gundymo Jis apie tai paskelbė visiems: „Prisiartino Dievo karalystė!“ Gundytojo pateiktai pasaulio vizijai Jis priešpastatė savo, Dievo trokštamo pasaulio viziją.

Visi gerai žinome, kad pasaulyje egzistuoja blogis, kuris daro įtaką kiekvienam iš mūsų. Jei norime įveikti tą blogį, esame kviečiami žvelgti į Jėzų, kuris, nugalėjęs gundymo viliones, rodo mums kelią, kuriuo turime žengti.

Ir iki Jėzaus, ir po Jo, iki pat dabartinių dienų žmonijai teko susidurti su daugybe pranašų, kurie savo misiją pradėdavo, demaskuodami blogį. Jie visuomet dejuoja dėl žmonių abejingumo tikrosioms vertybėms, kaltina blogus laikus, žmonių sugedimą ir abejingumą… Atrodo, tokiu būdu įmanoma padaryti, kad triumfuotų gėris…

Panašu, kad taip tik dar labiau įmanoma įstumti savo klausytojus į depresiją. Žmogus turi rasti jėgų pats suvokti savo klaidas, o tam vargu ar reikalingos dejonės ir priekaištai.

Jėzus renkasi kitą kelią: Jis ne kaltina, o skelbia. Po išmėginimo dykumoje Jis pasirodo žmonėms ne kaip religijos reformatorius ar moralės sargas, bet kaip nuostabios, daug žadančios naujienos skelbėjas. Jis ne neigia, bet liudija.

Todėl, siekdami nugalėti blogį, negalime pasitikėti vien savo jėgomis. Visų pirma mums reikia suvokti visa tai, kas gražaus ir šviesaus vyksta mumyse ir aplink mus, pažinti iš aukštybių mums duotos dovanos didybę. Ši dovana – tai Dievo karalystė: ji jau arti, ji yra mumyse, ji nepastebima ir drauge galinga, taip, kaip mažoje sėkloje slypi didelis augalas.

Jėzus įveikia gundymą, pasirinkdamas grožį ir Jam patikėtos žinios pasauliui galybę. Naujiena apie Dievo karalystę yra tikras grožis ir šviesa: Dievas pažvelgė į savo žmones, pamatė jų skausmą ir ištarė „gana“. Dievas jau yra čia, Jis drauge su mumis kovoja prieš blogį ir tuo būdu keičia žmogaus širdį ir visą pasaulį. Dievas ateina, kad išgelbėtų mūsų gyvenimą, dalijasi su mumis savo gyvenimu. Mes galime jausti Jo meilę, Jo nuoširdų palankumą mums. Dievas niekuomet daugiau nepaliks mūsų, jei tik mes Jo nepaliksime. Jis ateina, kad perkeistų pasaulį, padarytų jį tokiu, kuriame galima rasti gyvenimo pilnatvę ir tikrąją laimę.

Todėl negalime pradėti Gavėnios susiraukę ir nepatenkinti savimi bei mus supančiu pasauliu. Jėzus mus kviečia nusišypsoti, taip, kaip galėtume tikėtis, nusišypsojo Jis pats, pradėdamas savo misiją: prisiartino Dievo karalystė, tikėkite ja. Geroji Jėzaus skelbiama naujiena reiškia meilę, Dievo meilę žmogui.

Todėl tikėti Evangelija – tai tikėti meile, pasitikėti ja. Turime pradėti nuo to, jei norime, kad pas mus ateitų Dievo karalystė.

(Mons. Adolfas Grušas)