Šventojo Sosto stebėtojas JTO apie ekonominio ir socialinio išsivystymo kriterijus

Šiomis dienomis nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Bernardito Auza Jungtinių Tautų Organizacijoje du kartus kalbėjo, iš skirtingų perspektyvų, apie vystimąsi. Vasario 9 dieną jis dalyvavo generalinės asamblėjos diskusijoje apie tai, kaip padėti pasauliui vystytis po 2015 metų, pasibaigus ilgalaikėms programoms, kurios buvo sukurtos prieš keliolika metų.

Pasak arkivyskupo Auza, turima patirtis leidžia pasakyti, kad gero vystymosi planas turi susidėti iš trijų elementų: finansinių resursų skyrimo, technologijų perdavimo ir institucinių sugebėjimų.

Finansinių resursų reikia, nes pačių besivystančių šalių vidiniai resursai yra menki. Šventojo Sosto delegacija ragina tarptautinę bendruomenę suteikti prieigą prie finansų, kurie padėtų besivystančioms valstybėms įgyvendinti didelius infrastruktūrinius projektus.

Ne mažiau svarbus yra technologijų ir inovacijų perdavimas. Kad jis būtų veiksmingas, reikia abiejų pusių nusistatymo: viena vertus, išsivysčiusios valstybės turi noriai dalintis savo technologijomis, kita vertus, besivystančios šalys turi stengtis skatinti priimti šias technologijas priimti, sudarydamos savo biudžetą ar sukurdamos sąlygas bendradarbiavimui privačiame sektoriuje.

Yra gerų pavyzdžių, pridūrė Šventojo Sosto stebėtojas, kai šalys įsisavino technologijas, padarė jas prieinamomis savo piliečiams. Tokią patirtį reikia ištirti ir ja pasinaudoti.

Trečiasis elementas yra stiprios institucijos. Silpnos institucijos reiškia silpną darbą, neretai ir taip nedidelių resursų netinkamą panaudojimą ar iššvaistymą. Ir priešingai, stiprios institucijos pasiekia puikių rezultatų su ribotais ištekliais. Todėl išsivystymo programose reikia įtraukti institucijų stiprinimą.

Vasario 10 dienos kalboje arkivyskupas Bernardito Auza kalbėjo JT Ekonominėje ir socialinėje taryboje, šį kartą išsivystymą nagrinėdamas ne vien kaip ekonominį ir technologinį reiškinį, bet kaip socialinį reiškinį.

Vystimasis, pasak Šventojo Sosto delegacijos vadovo, turi būti orientuotas į lygybę. Jei vystimasis kurs gerovę tik mažai daliai, didelę populiacijos dalį palikdamas skurde, jis pats sau pakenks. Socialinis vystimasis turi būti visų naudai, moralus, etiškas, gerbiantis asmenį. Nepakanka vystimąsi suvokti vien ekonominiais dydžiais. Pavyzdžiui, svarbu ne vien darbo vietų skaičius, bet ir tai, ar darbas yra orus, ar yra saugus, ar iš tiesų gerina dirbančio asmens gyvenimo kokybę.

Arkivyskupas priminė keletą Bažnyčios socialinės doktrinos principų, kurie gali būti naudingi ir tarptautinei bendruomenei: asmens pirmumą ir bendrojo gėrio principą, kaip atsvarą vien pelno ar ekonominio augimo logikai, aukojant silpniausius visuomenės narius. Diplomatas taip pat akcentavo šeimos vertę: ji teikia pirminį išsilavinimą ir saugumą, užtikrina integralų asmens vystymąsi.  (Vatikano radijas)