Lietuvos spaudos apžvalga

Kastantas Lukėnas. Lietuvos spaudos apžvalga (vasario 6 d.):

Atspindint Lietuvos vyskupų ad limina vizitą mūsų žiniasklaidoje daugiausia atpasakoti Vatikano radijo pranešimai, apžvalgininkai nesiėmė plačiau komentuoti popiežiaus Pranciškaus kreipimosi į Lietuvos ganytojus minčių. Agentūros BNS pranešime akcentuotas LVK pirmininko Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo popiežiui Pranciškui išsakytas kvietimas apsilankyti Lietuvoje. „Žinių radijui“ pasakodamas apie susitikimą su Šventuoju Tėvu arkivyskupas Gintaras Grušas be kita ko minėjo Vyskupų Sinode nagrinėtas šeimai kylančias problemas: buvo pabrėžta, kad Bažnyčia neketina keisti pačios doktrinos apie šeimą, bet siekia teikti pastoracinę pagalbą susiduriantiems su įvairiais iššūkiais. „Respublikos“ portale atkreipiamas dėmesys į popiežiaus įspėjimą, kad įstojusi į ES Lietuva yra veikiama ideologijų, kurios gali paskatinti šeimą destabilizuojančius veiksnius. O šeimai gresiančius pavojus popiežius pavadino „netinkamai suvokiamais asmeninės laisvės vaisiais“. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, paprašytas nusakyti tuos pavojus, pastebi, kad dangstantis demokratijos principais dažnai nepaisoma visuomenės nuomonės. Pavyzdžiui, prieš įteisinant tos pačios lyties partnerystę Prancūzijoje protestavo šimtatūkstantinės minios, bet į jų balsą nebuvo atsižvelgta. Laisvė tyčiotis iš kito įsitikinimų taip pat yra tik demokratijos karikatūra.

Vaizdžių detalių iš susitikimo su Šventuoju Tėvu „Kauno dienai“ papasakojo vyskupas Kęstutis Kėvalas: „Ramybė, gebėjimas neskubėti ir humoras –popiežiaus asmenybės laikysena buvo puikus pavyzdys, kaip reikia elgtis su žmonėmis ir kaip spręsti svarbius reikalus“. Popiežius nevengė kalbėti šmaikščiai, pasitelkdamas epitetų ir palyginimų: futbolo aikštelės pavyzdžiu kvietė bendrauti netarpiškai, be oficialumo. O ragindamas vyskupus kuo skaidriau tvarkyti vyskupijų finansus Pranciškus pavartojo vaizdingą posakį: „Velnias mėgsta eiti per kišenę“.

„Saleziečių žiniose“ kun Alessandro Barelli SDB kviečia apmąstyti Pašvęstojo gyvenimo metų prasmę. Jis rašo: „Sekimas Jėzumi keičia gyvenimą, kartais pakeičia net asmens vardą ar veidą, padaro pasišventusiuosius tikresniais ir laisvesniais žmonėmis“. Kunigas salezietis aptaria, kas yra ir kas nėra pašaukimas pašvęstajam gyvenimui. Pavyzdžiui, šis pašaukimas nėra jausmas, emocija, šiandien juntama, o rytoj išblėstanti. Pašvęstojo gyvenimo pašaukimas taip pat nėra karjeros galimybė, nei priebėga bijantiems gyvenimo iššūkių ar būdas pabėgti nuo problemų.

Sekmadienį minėta popiežiaus Pranciškaus paskelbta maldų ir apmąstymų prieš prekybą žmonėmis diena. Lietuvos „Caritas“ jau ilgą laiką vykdo pagalbos smurto ir  prekybos žmonėmis aukoms programą. Šia proga Lietuvos „Caritas“ parengtame straipsnyje pastebima, kad norint užkirsti kelią įvairioms išnaudojimo formoms nepakanka vien institucijų ir specialistų darbo, būtina visuomenės pagalba. Manoma, kad šiuo metu pasaulyje yra apie 36 mln. žmonių, kenčiančių nuo išnaudojimo. Lietuva laikoma išnaudojimo aukų kilmės šalimi.

Žurnale „Ateitis“ Aldona Žemaitytė Petrauskienė rašo apie neseniai amžinybėn iškeliavusį jėzuitą Joną Kastytį Matulionį, kurio kunigystės pašaukimą turtino muzikiniai ir filologiniai talentai. Autorė prisimena nuotaikingus susitikimų momentus, intensyvų kultūrinį bendradarbiavimą, ypač Nepriklausomybės pradžioje, primena kunigo praleistas ilgas valandas klausykloje.

Laikraštyje „XXI amžius“ rašyta apie Seimo konferencijų salėje vykusį mons. Alfonso Svarinsko minėjimą ir jo gimimo 90 – mečiui skirtą nuotraukų parodą. Minėjime kalbėjęs vysk. Jonas Kauneckas ragino įamžinti Vilniuje, Odminių gatvėje esantį namą, kuriame gyveno mons. A. Svarinskas. Beje, tame name yra gyvenęs ir prelatas Mykolas Krupavičius.

„Bernardinai.lt“ Aldona Elena Puišytė rašo kunigo poeto Roberto Grigo rinktinę „Benamės svajos“, apimančią sovietų okupacijos laikų ir Atgimimo pradžios kūrybą. Trumpai priminus jo kūrybos aplinkybes – buvo nuolat persekiotas sovietų saugumo, patyręs represinių struktūrų fizinį terorą, sovietinėje armijoje viešai atsisakęs duoti karinę priesaiką, – pastebima, kad tai savita, kitokia poezija. Poetui būdingas idealizmas ir drąsa būti kitokiam, kovoti už tiesą nebijant rizikos nei aukos. Straipsnis pavadintas „Poetinis dramatiškojo laiko metraštis“.