Popiežiaus bendroji audiencija. Tėvas vaikui yra tikėjimo Dievo gerumu tarpininkas

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popiežius Pranciškus tęsė prieš savaitę pradėtą katechezę apie tėvą, apie jo vaidmenį šeimoje, apie jo autoriteto svarbą jauno žmogaus brandai.

Kiekvienai šeimai reikia tėvo, - sakė Pranciškus ir savo svarstymus pradėjo nuo to, ką apie tėvo vaidmenį sako Senojo Testamento Patarlių knyga. „Mano vaike, jeigu tavo širdis yra išmintinga, ir mano širdis džiaugsis. Džiūgausiu visa širdimi, kai tavo lūpos dorai kalbės“ (Pat 23,15-16). Neįmanoma gražiau išreikšti tėvo pasididžiavimo ir džiaugsmo kai jis suvokia, kad perdavė vaikui tas vertybes, kurios gyvenime tikrai svarbios, kad padėjo jam susiformuoti išmintingą širdį. Tėvas nesako: „Aš džiaugiuosi, kad tu, vaike, esi toks kaip aš, kad darai viską, ką aš darau“. Jis sako: „Aš džiaugiuosi, kad tu elgiesi teisingai. Aš tau daviau pavyzdį kaip teisingai elgtis, kartais galbūt buvau griežtas ir tu ne visada tai supratai. Tačiau dabar džiaugiuosi, matydamas, kad ir tu stengiesi šitaip auklėti savo vaikus“. Tėvas žino, - tęsė Pranciškus, - kad nelengva perduoti visą žmogui reikalingų vertybių palikimą, kad vaiko auklėjimas reikalauja artumo, švelnumo, bet ir griežtumo. Tad kokia paguoda, kai tėvas mato, kad vaikas įvertino tėvo pastangas ir pats panašiai stengiasi auklėti savo vaikus!

Evangelija mums kalba apie gerąjį Tėvą, kuris yra danguje. Tik jis vienas gali būti vadinamas „geru“, sakė Jėzus. Visi žinome nuostabų palyginimą apie sūnų palaidūną.  Iš tiesų jį reikėtų vadinti palyginimu apie gailestingąjį tėvą. Koks geras ir kantrus tas prie namų durų stovintis, grįžtančio vaiko laukiantis tėvas. Tėvai turi būti kantrūs, - sakė Pranciškus. Kartais nėra kitos išeities, tik kantriai laukti. Melstis ir laukti kupiniems kantrybės, gerumo, didžiadvasiškumo ir gailestingumo.

Be Tėvo, kuris yra Danguje, malonės, tėvams nepakanka drąsos, jie nusišalina. O juk vaikams reikia tėvo, kuris lauktų grįžtant po pralaimėjimų. Jie stengsis to nepripažinti, neparodyti, bet jiems reikia laukiančio tėvo. Ir jei tėvas nelaukia, tuomet dar sunkiau užgydyti žaizdas.

Bažnyčia, mūsų motina, stengiasi iškelti tėvo vaidmenį šeimoje, - sakė Pranciškus, - stengiasi priminti koks jis nepamainomas, nes tėvas vaikui yra tikėjimo Dievo gerumu saugotojas ir tarpininkas, kaip šv. Juozapas.

(Vatikano radijas)