Naujasis Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius susitiko su diplomatiniu korpusu

Vasario 3 dieną arkivyskupas Paul Gallagher, naujasis Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius, susitiko su diplomatiniu korpusu prie Šventojo Sosto. Šiose pareigose, populiariai prilyginamose Vatikano „užsienio reikalų ministrui“, jis pakeitė arkivyskupą Dominique Mamberti. Arkivyskupo Gallagher, ilgamečio nuncijaus Šventojo Sosto tarnyboje, susipažinimo susitikimas su diplomatais įvyko Popiežiaus valstybės sekretoriato bibliotekos salėje.

Didžiojoje Britanijoje gimęs arkivyskupas Gallagher į Romą atvyko iš tarnybos Australijoje. Jį paskyrus į naujas pareigas 2014 metų lapkričio mėnesį, diplomatas Vatikano radijui pasakojo apie tai, kaip suvokia savo misiją ir save toje misijoje.

Kai keliauji po pasaulį ir nunciatūras, kaip kunigas ar kaip nuncijus, kiekvienoje šalyje susiduri su mikrokosmosu. Daug problemų, kurios sprendžiamos pasaulyje, yra tarpusavyje susijusios. Dabar turime didelius klausimus dėl asmenų ir visuomenių vystymosi, dėl krypties...Turime tam tikrą skaičių konfliktų, kurie gimė iš skurdo ir išsivystymo trūkumo. Pasaulis skursta, žmonės nusivilia, atsiduria beviltiškose situacijose, - tuosyk kalbėjo arkivyskupas Gallagher.

Iš patirties galiu pasakyti, kad sutikau labai nedidelį priešiškumą Šventajam Sostui kaip visumai. Greičiau buvo pripažįstama jo vertė. Yra pripažįstama, kad dirbame ir suteikiame indėlį, žinoma, remdamiesi savo tikėjimu. Mane įkvėpė daugybė asmenų, su kuriais darbavausi, nuncijai, su kuriais dirbau praeityje. Kai nuvykau į Burundį 2004 metais, pakeičiau arkivyskupą Michael Courtney, kuris buvo nužudytas. Užimti vietą žmogaus, kuris atidavė didžiausią auką yra iš tiesų svarbu. Buvau padrąsintas daugybės žmonių, su kuriais dirbau (Popiežiaus) Valstybės sekretoriate. Sutikau, retkarčiais, ir „karjeristų“, tačiau turiu pasakyti, kad didžioji dalis asmenų, su kuriais susidūriau turėjo iš tiesų aukštus idealus. Todėl esu įsitikinęs, kad (diplomato) tarnystė ir indėlis yra reikšmingi. Nesu įsitikinęs, kad apie diplomatą Popiežiškojoje tarnystėje galima kalbėti, kaip apie pašaukimą, nes pirmesnis yra kunigo pašaukimas, kurį reikia pavydžiai saugoti ir išlaikyti, jei nori padaryti kažką iš tiesų gero. Tačiau diplomato tarnyba yra vertinga, nes tai būdas paaiškinti pasauliui apie Bažnyčią, tai būdas paaiškinti vietinėms Bažnyčioms Romą ir Romai vietines Bažnyčias. (Vatikano radijas)