Kard. Reinhard Marx. Viltis skirta visiems

Šeima, moterų vaidmuo Bažnyčioje, santykiai tarp homoseksualių asmenų: viltis skirta visiems.  Apie šias aktualijas sausio viduryje kalbėjo Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Miuncheno ir Freisingo arkivyskupas kardinolas Reinhard Marx, duodamas interviu JAV jėzuitų žurnalui „America Magazine“. Popiežiaus kardinolų patarėjų tarybos narys pasakojo apie naujus kelius, kuriuos atvėrė Pranciškaus pontifikatas. „Nekuriame naujos Bažnyčios, ji visuomet išliks katalikų, tačiau žengiame į priekį, juntamas šviežio oro gūsis“, - sako kardinolas, pastebėjęs, kad visi kalba apie popiežių – net ir tie, kurie nepriklauso katalikų Bažnyčiai. Daugelį žmonių visame pasaulyje įkvepia popiežiaus vizija apie Bažnyčią, kuri artima žmonėms, vargšams, paklydusiems, ir žmonės sako: „Taip, tokia yra Bažnyčia“. Tai mums didelė dovana. Tačiau turime ir didelę užduotį – suprasti,  kas yra globali, visuotinė Bažnyčia globalizuotame pasaulyje.  Kaip rasti būdą paaiškinti, kas yra tikėjimas, skirtingose pasaulio dalyse? Ką gali nuveikti sinodai ir vietinės bažnyčios kartu Romoje?

Kalbėdamas apie spalį vykusį sinodą, kardinolas pažymi, jog reikia nemažai nuveikti santuokos teologijos srityje. Modernūs laikai neturi apibrėžti Bažnyčios doktrinos, tačiau tai atnaujinimo klausimas: kaip nusakyti ją tais žodžiais, kad žmonės naujai suprastų Jėzaus žodžių prasmę. „Teko kalbėtis su daugeliu ekspertų – teologų ir kanonų teisės specialistų – kurie pripažįsta iššūkius, susijusius su santuokos galiojimu ir sakramentalumu. Problema – ką daryti, kai žmonės susituokia, išsiskiria ir randa naują partnerį? Vieni vyskupai sakė – „jie gyvena nuodėmėje“. Kiti sako: „negali pasakyti, kad kažkas kiekvieną dieną gyvena nuodėmėje, tai neįmanoma. Tad apie tai reikia kalbėtis“, sako kardinolas. Pasak jo, yra svarbu, jog  sinodo dvasia nebūtų „viskas arba nieko“. Sinodas neturi laimėtojų ir pralaimėjusiųjų. Sinodo dvasia tai  kartu ieškoti kelio. Užduotis – padėti žmonėms gyventi. Kaip popiežius pažymi paraginime „Evangelii Gaudium“, tai nėra būdas ginti tiesą, tačiau padėti žmonėms ją atrasti. Žmonėms reikia Eucharistijos ir susitaikymo.  Turime žvelgti į Eucharistiją kaip vaistą žmonėms, turime ieškoti būdų, kaip jei galėtų joje dalyvauti, kaip juos priimti, o ne laikyti atokiai, sako Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Kardinolas pabrėžė lytinės etikos svarbą poros santykiuose, kad reikia pradėti  nuo meilės, ištikimybės ir tokio santykio, kuris truktų visą gyvenimą, kūrimo. „Esu nustebintas, kad didžioji dalis jaunuolių, net ir katalikų, praktikuojančių homoseksualius santykius, trokšta santykių, kurie tęstųsi amžinai. Tad Bažnyčios doktrina nesvetima žmonėms. Turime pradėti nuo svarbių doktrinos aspektų, matydami tobulą santykį: kad du asmenys, vyras ir moteris, ištartų „su tavimi per amžius“. O mes kaip Bažnyčia sakytume: „Tai puiku. Jūsų vizija teisinga“. Tokia yra siekiamybė. Vėliau jiems galbūt nepavyksta, randa kitą žmogų. Tačiau ištikimybė visam gyvenimui yra teisinga ir gera.  Kalbant apie homoseksualius santykius, Bažnyčia sako, jog toks ryšys negali būti prilyginamas santykiams tarp vyro ir moters. Tačiau jei homoseksualūs asmenys yra tikintys, padeda vargšams, dirba, negalima  pasakyti: „viskas, ką darai, yra negatyvu, nes tu homoseksualus“. Negalima žvelgti į asmenį tik iš vieno požiūrio taško, neįsigilinant į visą situaciją. Panašiai ir kartu gyvenančių, bet nesusituokusių porų atžvilgiu: negalima sakyti, kad visas santykis negatyvus, jei pora ištikimai gyvena kartu, planuoja ateitį. Kai įmanoma, turime padėti tai porai pasiryžti priimti santuokos sakramentą“, pastebi kard. R. Marx.

Interviu metu buvo paliesta ir moterų vaidmens Bažnyčioje tema. Kardinolas R. Marx pabrėžė, kad šioje srityje dar reikia įveikti nemažai iššūkių, ir vienas didžiausių – keisti mentalitetą, keisti atsakingųjų asmenų požiūrį ir sprendimus, nes sprendimus priima vyskupai ir popiežius. „Seminarijose ir lyderystės kursuose kartojama: laiptus pradedame valyti nuo viršaus, ne nuo apačios. Taigi, pradėti turi vadovai. Turime daugiau dirbti grupėse, įgyvendindami projektus. Ir klausti: kas turi gebėjimų vykdyti šias idėjas? O ne: kas yra dvasininkas? Dievas mums siunčia visus asmenis, o mes sakome: „ne, kadangi tai ne kunigas, negali atlikti šio darbo“. Tai yra nepriimtina, - sakė kardinolas.

Artėja 500 metų Reformos jubiliejus: kokias galimybes kardinolas mato šiam įvykiui minėti?  Pasak jo,  Katalikų bažnyčia negali „švęsti“ šios sukakties, Bažnyčios padalijimo, tačiau tai veikiau bus proga „išgydyti atmintį“, ir tai yra svarbus žingsnis į priekį krikščionių santykiuose. Vienas bendrų renginių su liuteronais bus „Atkurti atmintį“. Vokietijos protestantų ir katalikų Bažnyčių vadovai vyks į Šventąją Žemę, taip prisiliesdami prie tikėjimo šaknų. Ir švęs kartu, tačiau ne  minėdami Martyną Liuterį, o Kristų. Tai bus Kristaus šventė,  žvelgiant į ateitį, ką galime nuveikti kartu.  (Vatikano radijas)