Dievo Žodyje yra stebinanti galia. Pranciškus vyks į Sarajevą

Sekmadienio vidudienio susitikime Pranciškus komentavo tos dienos Evangelijos pagal Morkų ištrauką, pasakojusią apie Jėzaus ir nedidelės jo mokinių bendruomenės apsilankymą Kafarnaume, kuriame gyveno Petras ir kuris tuo metu buvo didžiausias Galilėjos miestas, susitikimą pradėdamas savo įprastu pasisveikinimu: “Brangūs broliai ir seserys, laba diena!“

Evangelistas Morkus pasakoja (Mk 1,21 - 28), kad Jėzus tądien, šabo dieną, pirmiausia nuėjo į sinagogą ir ėmė mokyti. Tai leidžia mąstyti apie Dievo Žodžio pirmumą, apie Žodį, kurio reikia klausyti, kurį reikia priimti ir skelbti. Atvykęs į Kafarnaumą Jėzus neatideda Evangelijos skelbimo, nesirūpina pirmiausia savo grupelės nakvyne, nors ir būtina. Jo svarbiausias rūpestis yra perduoti Dievo Žodį su Šventosios Dvasios galia. Ir žmonės Sinagogoje buvo paliesti, nes Jėzus „mokė kaip turintis galią, o ne kaip Rašto aiškintojai“. Ką reiškia, kaip turintis galią (autoritetą)? Reiškia, kad žmogiškuose Jėzaus žodžiuose buvo jaučiama visa Dievo Žodžio jėga, jaučiamas paties Dievo, Raštų įkvepėjo, autoritetingumas. Viena iš Dievo Žodžio savybių yra ta, kad jis įgyvendina tai, ką sako. Dievo Žodis atitinka Jo valią. Tuo tarpu mes, dažnai, ištariame tuščius, bešaknius, paviršutinius žodžius, kurie neatitinka tiesos. O Dievo Žodis atitinka tiesą, yra suvienytas su Jo valia, realizuoja tai, ką skelbia. Ir iš tiesų, Jėzus po pamokslavimo parodo savo autoritetą išlaisvindamas žmogų, buvusį sinagogoje, iš jį apsėdusio demono. Būtent Kristaus dieviškas autoritetas sužadino šėtono, pasislėpusio tame žmoguje, reakciją. Jėzus, atpažinęs piktojo balsą, griežtai sudraudė ir įsakė: „Nutilk ir išeik iš jo!“. Vien savo žodžio galia Jėzus išlaisvina žmogų iš piktojo. O buvusieji sinagogoje dar kartą liko nustebinti: „Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos jo klauso!“.

Dievo Žodis mus nustebina, - kalbėjo Pranciškus. – Jame yra mus stebinanti galia. Evangelija yra gyvenimo žodis; nepavergia asmenų, priešingai, išlaisvina tuos, kurie yra įvairių šio pasaulio netyrų dvasių vergai: tuštybės, pinigų, puikybės, juslių...Evangelija pakeičia gyvenimą, pakeičia širdį, polinkius į blogį paverčia gerais veiksmais. Evangelija yra pajėgi pakeisti asmenis. Todėl krikščionių uždavinys yra skleisti jos atperkamąją galią, tampant misionieriais ir Dievo Žodžio šaukliais. Apie tai užsimenama ir pačiame (Evangelijos) skaitinyje, kuris baigiamas misionierišku akcentu ir sako: „Gandas apie jį greitai pasklido po visą Galilėjos šalį“.

Nauja doktrina, autoritetingai skelbta Jėzaus, yra ta, kurią Bažnyčia neša pasauliui, kartu su Jo autoritetingo dalyvavimo ženklais: Dievo Sūnaus autoritetingas mokymas ir išlaisvinantis veikimas tampa misionieriškos Bažnyčios išgelbėjimo žodžiais ir meilės veiksmais. Visad atsiminkite, kad Evangelija turi jėgos pakeisti gyvenimą. Nepamirškite to. Ji yra Geroji Naujiena, kuri mus pakeičia tada, kai leidžiamės būti pakeistais. Todėl jus prašau išlaikyti kasdienį ryšį su Evangelija, skaityti ją kasdien, ištrauką, skyrelį, medituoti, visur nešiotis, kišenėje ar rankinėje; kasdien gerti iš šio neišsenkančio išgelbėjimo šaltinio. Nepamirškite, skaitykite Evangelijos eilutes kasdien, tai mus pakeičianti jėga. Melskime Mergelės Marijos motiniško užtarimo, Tosios, kuri priėmė Žodį ir Jį pagimdė pasauliui, visiems žmonėms. Teišmoko mus būti ištroškusiais klausytojais ir autoritetingais Jėzaus Evangelijos skelbėjais, - užbaigdamas savo apmąstymą sakė popiežius.

*

Sukalbėjus su maldininkais Viešpaties Angelo maldą, Pranciškus pranešė apie savo naują kelionę. Noriu pranešti, kad birželio 6-ąją, šeštadienį, jei Dievui duos, nuvyksiu į Sarajevą, Bosnijos ir Hercegovinos sostinę. Jau dabar kviečiu jus melstis, kad mano apsilankymas ten taptų katalikų tikinčiųjų padrąsinimu, raugu gėriui, brolystės, draugystės, taikos ir tarpreliginio dialogo sustiprinimu.

*

Pasveikinęs įvairias maldininkų grupes popiežius priminė, kad tądien Italijoje buvo švęsta „Diena už gyvybę“ ir ta proga pasveikino asociacijas, judėjimus ir visus tuos, kurie gina žmogaus gyvybę, rūpinasi juo nuo pradėjimo iki natūralios baigties. Tai yra naujas humaniškumas: gyvenimo ir solidarumo humaniškumas. (Vatikano radijas)