2015-01-31 17:46:00

Alepo arkivyskupas: mirsiu su savo tikinčiaisiais


Maldos už krikščionių vienybės savaitės renginių rėmuose Sicilijoje, Monrealio arkivyskupijoje, lankėsi Aleppo graikų – melkitų apeigų katalikų arkivyskupas Jean-Clément Jeanbart, kuris dar kartą liudijo apie krikščionių situaciją Artimuosiuose Rytuose ir ypač Sirijoje, savo gimtojoje šalyje, kurią jau kelerius metus siaubia karas. 

Kas tokie yra krikščionys sirai? Jie yra tie patys, apie kuriuos pasakojama Apaštalų Darbuose, Sekminių dieną. Sirijoje Bažnyčia yra nuo pat pradžių. (...) Tai pagrindinė priežastis dėl kurios mes, krikščionys, 300 000 iš 2 milijonų populiacijos, jokiais būdais nenorime palikti Sirijos. Ir tvirtai priduriu, kad aš, kaip šios Bažnyčios ganytojas, niekad nepaliksiu šios tautos, mirsiu, tačiau nepaliksiu savo tikinčiųjų. Esu įsitikinęs, kad Viešpats paprašys ataskaitos apie mano įsipareigojimą, drąsą ir viltį dėl tos jo tautos dalies, kuri man buvo patikėta  - sakė sirų ganytojas. Jis prisipažino, kad karo pradžioje ji buvo aplankius mintis išvykti, tačiau Viešpats buvo arti ir dabar jis nebejaučia baimės, žino, kad Viešpats juo ir kitais rūpinasi. 

Jis priminė, kad Alepas yra be galo senas, istorinis miestas, menantis graikų, romėnų, bizantiečių ir arabų kultūras. Jame, kaip ir visoje šalyje, per amžius taikiai sugyveno keliolika etninių ir religinių bendruomenių. 

Kalbėdamas apie karą, vyskupas Jeanbart kritiškai vertino tai, kas Vakaruose buvo pavadinta „arabų pavasariu“ ar revoliucija ir kas Sirijoje virto kruvinu konfliktu, kuriame dalyvauja tiek sirai, tiek daugybė atvykėlių. Tiesa, kad ankstesnis prezidento Asado ir jo vyriausybės režimas buvo pusiau diktatoriškas. Tačiau, iš kitos pusės, visiems buvo garantuota tam tikra išraiškos laisvė ir pragyvenimo minimumas. Buvo neturtingų žmonių, bet nebuvo kraštutinio skurdo. Valstybinės mokyklos ir didysis Alepo universitetas, kuriame mokinosi dešimtys tūkstančių studentų, buvo nemokami. Greta istorinių bendruomenių gyveno naujos, prancūzų, anglų, olandų, italų, abipusė pagarba buvo sugyvenimo dėsnis. Tačiau taip vadinamasis „pavasaris“ sunaikino buvusią pusiausvyrą ir tai, ką jis nori atnešti, visai nėra demokratija.

Sirijoje susikirto įvairūs interesai: Vakarų valstybių ir Rytų valstybių, taip pat Izraelio ir Turkijos, kuri nepamiršo buvusios Osmanų imperijos šlovės, Arabų Emyratams rūpi dujotiekio tiesimo galimybės ir pan. Visiems šiems interesams krikščionys, turintys sąsajas su Vakarais, galintys pažvelgti kitaip, kartais yra tikras dieglys šone. 

Arkivyskupas Jeanbart buvo įsitikinęs, kad daug kur slepiasi ekonominiai interesai, kuriuos bandoma paslėpti ar pateisinti religiniais. Kalbėdamas apie religiją, ganytojas sakė pažįstas daugybę autoritetingų žmonių ir nei vienas iš nemano, jog Dievo vardu turi būti žudoma. Tokia prievarta yra mažumos, kuri nustelbia daugumos valią. 

Jis pasakojo apie Bažnyčios pastangas padėti žmonėms ir visuomenei dabartinėje karo situacijoje. Labai daug pastangų dedama siekiant neuždaryti katalikiškų mokyklų, 600 mokinių gauna stipendijas, kad galėtų į jas įsirašyti. Yra 450 šeimų, kurioms padedama pinigais, kas mėnesį išdalijama 1600 krepšių su pirmos būtinybės maisto produktais, tūkstančiui šeimų padeda per pusę apmokėti šilumos sąskaitas žiemos periodu. Tai įmanoma tik su geradarių pagalba. 

Su viltimi laukiame karo pabaigos ir ruošiamės šiam metui kaupdami būtinus žmogiškus išteklius būsimam šalies atstatymui. Sukūrėme bažnytinį judėjimą „Statyti, kad liktume“. Jis vienija visus krikščionis, jo tikslas sukurti profesines statybų mokyklas, nes tai bus pirmasis sektorius, kuriame reikės dirbti po karo, - sakė graikų melkitų apeigų katalikų arkivyskupas iš Sirijos Jean-Clément Jeanbart. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.