Popiežius Rytų ortodoksams: Kuo greičiau tepasibaigia karas Artimuosiuose Rytuose

Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su Tarptautinės bendros Katalikų ir Rytų Ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisijos nariais, užbaigiančiais šiomis dienomis vykusį savo susitikimą.

Šia proga popiežius visų pirma paminėjo persekiojamus krikščionis Artimuosiuose Rytuose, ypač Irake ir Sirijoje. Atsimename visus regiono gyventojus, bet ypač mūsų brolius krikščionis, gyvenančius alinančiomis konflikto sąlygomis. Kartu su jumis meldžiuosi, kad kuo greičiau ateitų diena, kai konfliktas bus išspręstas derybomis. Prašau, kad Dievas būtų gailestingas visiems, prislėgtiems tos baisios tragedijos. Visi krikščionys yra pašaukti vieni kitus pripažindami ir vieni kitais pasitikėdami siekti taikos ir teisingumo. Jūsų bendruomenes testiprina kankinių liudijimas ir šventųjų užtarimas, - sakė Pranciškus.

Šia proga sakytoje kalboje popiežius Pranciškus taip pat palietė pačios teologinio dialogo komisijos darbo rezultatus. Tarptautinė bendra Katalikų ir Rytų Ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisija įkurta palyginti neseniai, tik 2003 m. Tačiau per pastaruosius keliolika metų vykęs darbas, gilinimasis į pirmųjų amžių Bažnyčios vienybės formas,  atnešė svarbių rezultatų. Popiežius linkėjo, kad dvišalis dialogas sėkmingai šalintų vienybės kliūtis, o taip pat stiprintų skirtingoms bendruomenės priklausančių krikščionių draugystę.

Rytų Ortodoksų Bažnyčiomis vadinamos tos krikščionių bendrijos, kurios nuo Romos ir nuo Bizantijos dėl kai kurių teologinių kontroversijų atsiskyrė Chalkedono susirinkimo metu 451 m., taigi daugiau kaip prieš pusantro tūkstančio metų. Pastarosioms Bažnyčioms priklauso Egipto koptų, Antiochijos sirų patriarchatai, dalis armėnų krikščionių, Indijos Malankarų ir Etiopijos bei Eritrėjos Bažnyčios. Iš laiko perspektyvos žiūrint į teologines problemas, dėl kurių prieš pusantro tūkstančio metų įvyko skilimas, šiandien pripažįstama, kad iš tiesų didelių skirtumų tarp Bažnyčių mokymo nebūta, o ginčų priežastimi labai dažnai buvo asmeniniai nesusipratimai, netikslus ir iki galo neišsiaiškintas tikėjimo tiesų formulavimas, kurį, savo ruožtu, lėmė skirtingos tautų kultūrinės tradicijos arba paprasčiausiais vien kalbiniai niuansai. Būtent šitaip skirtumai buvo įvardinti bendrojoje deklaracijoje, kurią jau 1984 m. pasirašė popiežius Jonas Paulius II ir Antiochijos Sirų Ortodoksų patriarchas Mar Igantius Zakka Iwas, abu įsipareigodami tęsti dialogą ir siekti vienybės. Panašūs kontaktai buvo palaikomi ir su kitomis Rytų Ortodoksų Bažnyčiomis. O prieš dvylika metų, 2003-ųjų sausio pabaigoje, šiam dialogui buvo suteiktas institucinis pavidalas – įkurta Tarptautinė bendra Katalikų ir Rytų Ortodoksų Bažnyčių teologinio dialogo komisija, kurios narius ir priėmė popiežius Pranciškus penktadienio rytą. (Vatikano radijas)