2015-01-29 17:30:00

Popiežiaus Pranciškaus homilija: „Neprivatizuokime“ išganymo


Neseka Jėzumi, neina Jėzaus nurodytu nauju keliu tie, kurie „privatizuoja“ išganymą, kurie niekina kitus ir apie save galvoja, kad priklauso kažkokiems elitams. Taip popiežius Pranciškus kalbėjo ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje, komentuodamas šią dieną skaitytą Laiško žydams ištrauką.

Laiško žydams autorius mus moko, kad Kristus „atvėrė mums naują ir gyvą kelią“, sakė Pranciškus. Tačiau Kristus nori, kad mes eitume jo keliu ne taip kaip mums patinka, bet pagal jo valią. Jėzus mums nurodo aiškius sekimo juo kriterijus, kad mūsų krikščioniškas gyvenimas neįgautų klaidingų formų. Viena tokių neteisingų krikščioniško gyvenimo formų, pasak Pranciškaus, tai išganymo „privatizavimas“.

„Tai tiesa, kad Jėzus mus visus išgelbėjo, tačiau ne kaip nors bendrai. Visi turime vardą ir pavardę. Išganymas yra asmeninis. Aš esu išgelbėtas. Viešpats į mane pažvelgė, paaukojo už mane savo gyvybę, man atkėlė šiuos vartus, mane pakvietė eiti šiuo nauju keliu. Kiekvienas gali sakyti „man“, „mane“. Tačiau negalime užmiršti, kad jis mus išgelbėjo ne pavieniui, bet tautoje. Viešpats visada gelbėja tautoje. Jau tą akimirką kada pašaukė Abraomą, jis pažadėjo, kad iš jo palikuonių išugdys sau tautą. Viešpats mus atperka tautoje. Dėl to Laiško žydams autorius sako: „Sergėkime vieni kitus“. Išganymas skirtas ne tik man vienam. Tikėjimo privatizavimas tai blogas kelias“.

Turime tris priemones, sakė popiežius, kurios mums padeda vengti tos klaidos: tikėjimą į Jėzų, kuris mus apvalo ir nuskaistina; viltį, kuri mums padeda atsiminti gautą pažadą ir eiti pirmyn; meilę, kurios skatinami rūpinamės vieni kitais ir darome gerus darbus.

„Gali atsitikti taip, kad nors aš ir priklausau parapijai ar bendruomenei, tačiau privatizuoju išganymą, nes nesijaučiu esąs labai susijęs su kitais nariais. Kad neprivatizuočiau tikėjimo turiu savęs klausti ar aš liudiju tikėjimą, ar perduodu jį kitiems, ar kalbu apie viltį, ar ją skelbiu, ar myliu, ar liudiju meilę. Jei bendruomenės nariai nebendrauja, nesidalija šiomis dorybėmis, vadinasi - jie privatizavo išganymą. Kiekvienas rūpinasi tik savimi, o ne kitų, ne tautos išganymu. Jėzus išgelbėjo mus kiekvieną, tačiau tautoje, Bažnyčioje“.

Popiežius pastebėjo, kad Laiško žydams autorius duoda ir labai svarbų praktinį patarimą: „Neapsileiskime lankyti savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę“. Tai raginimas neniekinti kitų bendruomenės narių, nemanyti, kad mes esame kuo nors už juos pranašesni.

„Kas niekina kitus, kas vengia bendruomenės, kas vengia Dievo tautos, tas privatizuoja išganymą, manydamas, kad išganymas skirtas tik jam, tik jo mažajai grupelei, o ne visai Dievo tautai. Ir tai yra labai rimta klaida. Yra tokių grupelių ir mes jas vadiname „bažnytiniais elitais“. Kai Dievo tautoje susikuria tokios grupės, jų nariai, net ir be blogos valios, mano, kad jie geri krikščionys, tačiau iš tikrųjų jie privatizuoja išganymą.“

Dievas mus išgano tautoje, o ne elitinėse grupėse, kurias mes susikuriame, vadovaudamiesi savo pasaulėžiūra. Tačiau mūsų požiūris tai ne tas pats kas Dievo malonė. Tad turime savęs klausti, - sakė Pranciškus baigdamas homiliją, - Ar aš kartais neprivatizuoju išganymo? Ar nemanau, kad jis priklauso tik man ir mano elitinei grupei? Ar nevengiu Dievo tautos, ar nuo jos netolstu? Ar būdamas bendruomenėje ir šeimoje kalbu tikėjimo, vilties ir meilės kalba? Viešpats tesuteikia mums malonę visada save suvokti kaip asmeniškai išgelbėtus Dievo tautos narius. Tiesa yra tokia: Dievas išgelbėja mane kaip asmenį su vardu ir pavarde, tačiau ne mano susikurtoje grupelėje, bet tautoje. (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.