Popiežiaus Mišios Maniloje: gausiausia katalikų sueiga istorijoje

Apie popiežiaus Pranciškaus vizitą Filipinuose, ypač apie paskutinę dieną, Vatikano Radijui pasakojo t. Federico Lombardi, Vatikano spaudos salės direktorius, lydėjęs popiežių Pranciškų kiekviename žingsnyje.

Žiūrint iš šono, labiausiai į akį krentantis dalykas, žinoma, buvo tautos susirinkimo aplink popiežių dydis: atrodo, kad tai buvo skaitlingiausias Eucharistijos šventimas istorijoje, - sakė t. Lombardi. Jis priminė, kad ankstesnis „rekordas“ priklausė Jonui Pauliui II, taip pat Maniloje, 1995 metais švenčiant Pasaulines Jaunimo Dienas. Jose dalyvavo apie 4 – 5 milijonus žmonių. Tuo tarpu šiandien kalbama, kad paskutiniosiose Mišiose sekmadienį dalyvavo nuo 6 iki 7 milijonų.

Popiežius patraukia – per savo elgesį, dėlto, kad yra vedlys Bažnyčios, kuri Filipinuose yra labai gyva, gyvybinga, atrama tautos dvasiniam gyvenimui, - pastebėjo Vatikano spaudos salės direktorius. Žinoma, pridūrė jis, tai nebuvo vienpusiška. Popiežiui taip pat didžiulį įspūdį paliko šis dėmesys. Jis ne tik duoda, bet ir priima, gauna pats, jaučiasi padrąsintu, patikintu, kad dėmesys Azijai, apie kurį jis kalbėjo pirmosiomis savo pontifikato dienomis, yra būtina apaštalinė perspektyva. Kelionės, pirmiausia, pietų Korėjoje ir dabar Šri Lankoje bei Filipinuose tai patvirtino. Šios tautos laukė jo, norėjo jo moralinio mokymo, padrąsinimo ateičiai.

Galbūt giliausias momentas buvo šeštadienio šventosios Mišios Taklobano oro uoste, su žmonėmis, kurie 2013 metų lapkritį nukentėjo nuo nepaprastai stipraus taifūno, kurie tapo vargšais. Sekmadienio Mišios buvo tarsi viso vizito Filipinuose sintezė, prašant tikinčiuosius savo tikėjimą paversti veiksmu, konkrečiais darbais pagal Evangelijos dvasią, su ypatingu dėmesiu vargšams ir nelygybės problemai.

T. Lombardi taip pat priminė skaudų momentą: įsismarkavusiai audrai nuvertus vieną konstrukciją Taklobane, mirtinai buvo sužalota 27 metų savanorė ir dalyvė, vardu Kristel Padasas. Šventasis Tėvas nunciatūroje priėmė žuvusios tėvą, kuris atvyko pasitikti iš Honkongo grįžtančios žmonos. Pranciškus buvo nuliūdęs dėl šios nelaimės, tėvas sukrėstas šios tragedijos, nutikusios jo vieninteliam vaikui. Bet abu, popiežius ir tėvas, į šią dramą žvelgė guodžiančioje tikėjimo perspektyvoje.

Pranciškaus sutikimas, priėmimas – paprastas, spontaniškas, liaudiškas - viršijo visus apskaičiavimus ir lūkesčius. Didžiulių minių aplink popiežių linksmybė buvo tarsi ženklas, kad Dievas yra kartu, - apibendrindamas sakė t. Lombardi. Ir kitas momentas – didelis ir nuolatinis Pranciškaus akcentas apie vargšus, apie neteisybę, apie nelygybę ir apie krikščionių pareiga nelikti sudėjus rankas, bet siekti žmoniškesnės visuomenės. Evangelijos perspektyvoje popiežius stipriais, spontaniškais ir aiškiais žodžiais kreipėsi į šeimas, į jaunuolius, į valdžios atstovus. Tegu šių popiežiaus kelionių dienų entuziazmas virsta atsivertimu ir realiu įsipareigojimu, linkėjo Pranciškaus kelionės Azijoje tiesioginis liudininkas. (Vatikano radijas)