Trijų Karalių iškilmė Klaipėdoje: liaudies Kalėdų giesmės

Visuotinėje Bažnyčioje sausio 6 diena – Trijų Karalių iškilmė. Šį šventinį vakarą Klaipėdos etnokultūros centras sukvietė miestelėnus ir svečius į Tradicinių giedojimų vakarą „Bernelis gimė Betliejuj“ Trys Karaliai su Kalėdų giesmėmis“. Pirmą kartą Tradicinių giedojimų renginių cikle dėmesys skirtas tradicinėms, liaudies Kalėdų giesmėms. Vakaro svečiai – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos liaudiškojo giedojimo kolektyvas (vad. V. Budreckis).
Sveikindamas pilnutėlę salę vakaro dalyvių, kun. dr. Saulius Stumbra, džiaugėsi, jog visi atėjome pasidalinti Kalėdų stebuklo džiaugsmu. Pristatydamas vakaro temą, apgailestavo, jog deja, kalėdinės giesmės mažai patenka į tyrėjų akiratį ir šalia populiarių Kalėdinių melodijų – savų nežinome.
Tradicinės, liaudiškosios Kalėdų giesmės savo pavadinimu mena lotynišką žodį calendae (pirmoji mėnesio diena). Šio laikotarpio giesmės prasideda advento giesmėmis ir baigiasi Trijų Karalių švente – pasakojo kunigas.
Vakarų tradicijoje Kalėdų giesmės-himnai žinomi maždaug nuo IV a., daugelio jų kūrėjai buvo žymūs to meto Bažnyčios tėvai (pvz.: šv. Abraziejui priskiriama „Veni Redemptor gentium“).
Šalia liturginių kalėdinių giesmių ir himnų liaudies tradicijoje populiarios ir neliturginės giesmės. Pirmoji lietuviška Kalėdų giesmė „Bernelis gimė mumus“, išspausdinta dar M. Mažvydo „Katekizme“ 1547 m., gal nuo šios giesmės pavadinimo ir Kalėdinės giesmės dažnai liaudyje buvo vadinamos „Berneliais“. Daugiausia katalikiškų giesmių randame vysk. M. Valančiaus kantičkose.
Vyskupo M. Valančiaus „Kantičkose“ yra tik 9 giesmės, skirtos Kalėdų liturginiam laikui, jų turinys biblinis, atpasakojantis tų stebuklingų įvykių turinį, pristatantis to įvykio dalyvius. Giesmių tekstų tematika nuo Viešpaties gimimo iki pirmojo Jėzaus stebuklo Galilėjos Kanoje. Melodijos labai savitos ir įvairios, nuo prakilnių, džiugių iki ramių, beveik lopšines primenančių – kalbėjo kun. dr. S. Stumbra.
Vakaro metu, šalia kalbų apie Kalėdų giesmes, ponia Eugenija Jurkevičienė pasidalijo vaikystės prisiminimais iš šv. Kalėdų šventimo tremtyje, o giesmininkų vadovas V. Budreckis dalijosi savo šeimos, kur auginamos dvi dukros ir sūnus, šiandienėmis šv. Kalėdų šventimo tradicijomis.
Turiningas ir džiugias Kalėdų giesmes giedojo nuo mažo iki seno – vakaro dalyviai, kartu su giesmininkais iš Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos.
Baigdamas Tradicinių giedojimų vakarą, kun. dr. S. Stumbra palinkėjo, kad išsipildytų vienas stebuklas, kad grįžtų į mūsų šeimas, prie Kūčių stalo kalėdinės liaudies giesmės, šalia plotkelės, šalia šventinių palinkėjimų, sujungdamos šeimos narius ir bendruomenes didžiajam Viešpaties gimimo stebuklui.
( Pagal kun. dr. Sauliaus Stumbros pranešimą)