Šri Lankos religinis peizažas: kovingasis budizmas

Sausio 13-15 dienomis popiežius Pranciškus lankysis Šri Lankoje, saloje greta Indijos kontinento, anksčiau žinomoje Ceilono vardu. Beje, šios salos ir Lietuvos dydis beveik toks pat, tačiau Šri Lankoje gyventojų skaičius siekia 20 milijonų.

Šri Lanka pastaraisiais metais tampa vis populiaresne turistų kryptimi – dėl malonaus klimato, taikių žmonių, gražios gamtos, puikių paplūdimių bei nedidelių kainų. Tačiau klystume, jei prilygintume šį kraštą dideliam turistiniam kurortui. Jos ilgą tūkstantmetę istoriją liudija senoviniai miestai, jos politinė ir religinė istorija patyrė nemažai lūžių, kurie įvairiomis formomis šalies gyvenimą veikia ir šiandien.

Prancūzų misionierių agentūra „EDA“ paskelbė ilgą Eric Meyer straipsnį apie Šri Lankos politinį ir religinį peizažą. Šis istorikas jau daug metų tyrinėja Šri Lankos visuomenę, kultūrą ir jų evoliuciją amžių bėgyje.

Šri Lankoje yra daug religinių ir etninių tapatybių, kurių sugyvenimas dažnai nebuvo taikus: pakanka atsiminti palyginus neseniai pabaigtą pilietinį karą tarp tamilų „tigrų“ ir vyriausybinių pajėgų, etniškai sudarytų daugiausia iš sinhalų tautybės žmonių.

Religiškai Šri Lanka yra budizmo daugumos šalis. Budizmas čia atkeliavo ir įsitvirtino labai seniai. Svarbiausia budizmo šventovė yra Kandy mieste, joje saugoma Budos danties relikvija. Šri Lankoje taip pat nemažai induistų, musulmonų ir krikščionių, priklausančių įvairioms konfesijoms. Kalbant apie krikščionybės istoriją Šri Lankoje, archeologiniai atradimai liudija, kad krikščionys salą galėjo pasiekti dar pirmojo tūkstantmečio pirmoje pusėje, tai buvo pirkliai, turbūt iš Persijos ir Indijos, kurie turėjo savo bendruomenės namus. Tačiau ši pirmykštė krikščionių bendruomenė neturėjo sklaidos ir tęstinumo. Dabartinės krikščionybės ištakos yra susijusios su Europos valstybių plėtra XVI amžiuje, pasiekiant tolimas, anksčiau menkai pažinotas šalis, steigiant čia gyvenvietes, įkuriant protektoratus ar paverčiant kraštus savo kolonijomis. Šri Lankoje pabuvojo portugalai, olandai, o paskutinieji buvo britai, palikę daug pėdsakų saloje. Kartu su jūreiviais atplaukdavo ir krikščionių misionieriai: su portugalais atplaukė katalikai, su britais anglikonai, presbiterionai ir kitos protestantų atšakos.

Šri Lankos budizmas išsiskiria tuo, kad jis įgijo politinės doktrinos bruožų. Pradinė Budos doktrina yra gana abejinga galios ir politikos klausimams, ji visą dėmesį sutelkia į asmeninio tobulumo paiešką. Tačiau Šri Lankoje jis pradėjo pagrįsti karingos ir religiškai vieningos tautos idėją. Eric Meyer mini V amžiaus po Kristaus Šri Lankos budistų vienuolių kroniką (Mahavamsa), kurioje aprašomas prieš septynis amžius vykęs karas. Čia, pasak prancūzų istoriko, atrasime pirmąjį karo pateisinimą budizmo vardu, vardan budizmo apgynimo ir plėtros.

Kovingojo ir nacionalistinio budizmo doktrina smarkiai pažengė XIX ir XX amžiuose. Budizmo atgimimas atrado palankią terpę priešinimuisi Vakarų kolonializmui, jis tapo atkirčiu tiems XIX amžiaus protestantų misionieriams, kurie apie budizmą nevengė pasisakyti agresyviai ir niekinančiai. XX amžiuje didžiulę įtaką padarė Walpola Rahula, ne vien Šri Lankoje garsaus intelektualo, raštai, kuriuose jis taip pat teorizavo aktyvų budizmo ir budistų vienuolių vaidmenį šalies socialiniame ir politiniame gyvenime, budizmą kaip šalies atgimimo ir vienybės pagrindą.

Jei vieni , eidami šiuo keliu, išlaikė nuosaikumą, tai kiti radikalizavosi, kaip iliustruoja Šri Lankos premjero nužudymas XX viduryje. Buvo išaiškinta, kad žudiką, jauną vienuolį, sukurstė vieno iš garsiausių budistų vienuolynų vyresnysis, politinio budizmo šalininkas. Pilietiniame kare su tamilais taip pat pasitaikė tam tikro „šventojo“ budizmo karo teorizavimų. Tokio fundamentalistinio budizmo išpažinėjai sudaro mažumą, tačiau ji įgijo svorį pastaraisiais dešimtmečiais, jos atstovai pateko į valdžią, jų propaguojamą valstybės bei visuomenės subudistinimą šiandien pradėjo remti ir didžiosios partijos. O tai neišvengiamai reiškia religijos laisvės ribojimus ir spaudimą kitų religijų išpažinėjams, taip pat krikščionims, kaip liudija įvairūs pastaraisiais keliais metais vykę incidentai ir skundai. (Vatikano radijas)