Šri Lanka ir Filipinai. Kokia bažnytinė bendruomenė laukia popiežiaus?
Jau po savaitės, pirmadienio, sausio 12-osios vakarą, popiežius Pranciškus išvyksta
į savo septintąją tarptautinę apaštališkąją kelionę. Sausio 13-15 dienomis Šventasis
Tėvas lankysis Šri Lankoje; sostinėje Kolombe aukos Mišias ir jų metų paskelbs šventuoju
Šri Lankos apaštalą kun. Juozapą Vazą; aplankys Madhu Marijos šventovę. Sausio 15-19
dienomis popiežius lankys Filipinus, sostinę Manilą ir Toklobano miestą Filipinų archipelago
centrinėje dalyje. Tris kartus aukos Mišias, kuriose dalyvaus šimtai tūkstančių vietinių
katalikų, susitiks su šeimomis, su jaunimu, su kunigais, vienuoliais ir seminaristais.
Šri
Lankoje, nuo kurios popiežius Pranciškus pradės šią kelionę, katalikai sudaro tik
apie 7 % gyventojų. 65 tūkst. kvadratinių kilometrų (maždaug kaip Lietuvos) teritorijoje
gyvena apie 20 mln. žmonių, kurių apie 70% yra budistai. Katalikų yra apie 1,5 mln.
Šri Lankos bažnytinę provinciją sudaro Kolombo arkivyskupija ir dešimt vyskupijų.
Neseniai Šri Lankoje baigėsi daugiau kaip du dešimtmečius trukęs pilietinis karas
tarp dviejų pagrindinių etninių grupių – tamilų ir sinhalų. Katalikų mažuma nesitapatino
su nė viena kovojančia šalimi, nes ir vienoje, ir kitoje etninėje grupėje yra katalikų
mažumos. Tai padėjo Bažnyčiai išlikti nešališkai, o kartu ir sudarė sąlygas, padedant
tarptautinėms karitatyvinėms organizacijoms, aktyviai įsijungti į pagalbos akciją
pabėgėliams ir nuo karo nukentėjusiai visuomenei. Katalikų vyskupai taip pat nemažai
nuveikė siekiant konflikto pabaigos ir saugant trapią pokario pusiausvyrą.
Kitokia
padėtis Filipinuose, kur iš maždaug 100 mln. gyventojų, daugiau kaip 80 mln. yra katalikai.
Prieš keturis šimtmečius pardėta skelbti krikščionybė yra giliai įaugusi į filipiniečių
kultūrą, subrandinusi vietines savitas liaudies pamaldymo formas. Filipinai yra vienintelė
Azijos valstybė, kurioje katalikai nėra religinė mažuma. Žinoma, ir Filipinuose ne
viskas idealiai klostosi. Archipelago pietinėse salose daugumą sudaro islamo išpažinėjai,
kurių dalis simpatizuoja ginkluotiems separatistiniams judėjimams. Visa Filipinų visuomenė
turi rimtų socialinių ir ekonominių problemų. Didelį darbą švietimo, sveikatos apsaugos,
socialinės rūpybos srityse atlieka katalikiškos institucijos. Dabartinę Katalikų Bažnyčios
Filipinuose administracinę struktūrą sudaro aštuonios dešimtys vyskupijų. (Vatikano
radijas)