Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje nuo lapkričio 1 d. prasidėjo gausūs renginiai,
skirti šios bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-mečio jubiliejui ir bažnyčios
konsekracijos 10-mečiui paminėti.
Gruodžio 26 d., antrąją šv. Kalėdų dieną,
pagal tradiciją tą dieną, kai buvo iškilmingai konsekruota atstatytoji Tautos šventovė,
vyko šių jubiliejinių iškilmių kulminacija. Iškilmės, kurias transliavo Lietuvos televizija,
prasidėjo šv. Mišiomis. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius
SJ, koncelebravo vyskupas augziliaras K. Kėvalas, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, Kaišiadorių
vyskupas J. Ivanauskas, vyskupas emeritas J. Preikšas, Kauno arkivyskupijos kurijos
kancleris, Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios rektorius ir Benediktinių vienuolyno kapelionas
mons. A. Grušas, prelatas prof. habil. dr. S. V. Vaičiūnas, mons. dr. Andres Lavin
(Šventojo Kryžiaus ir Opus Dei prelatūra), Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonas
mons. V. Grigaravičius, parapijos ir Kauno arkivyskupijos kunigai.
Į iškilmes
taip pat atvyko Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo tarybos komiteto nariai,
LR Seimo nariai, Kauno m. savivaldybės atstovai, bažnyčią padėję statyti bei jos aplinką
tvarkyti įmonių atstovai ir visi tie, kuriems brangi yra ši šventovė. Šv. Mišių
pradžioje arkivyskupas S. Tamkevičius SJ pasveikino visus susirinkusius į šias iškilmes.
Homilijoje jis kalbėjo apie antrąją Kalėdų dieną Dievo Žodyje minimą pirmąjį kankinį
– šventąjį Steponą, drąsiai skelbusį Gerąją Naujieną, liudijusį Kristaus prisikėlimą.
Arkivyskupas pabrėžė, kad būti krikščioniu, liudyti Evangeliją yra nelengva ir šiandien,
nes jie užmėtomi, tiesa, žodžių akmenimis, kai gina gyvybę, šeimą, kai pasisako už
krikščioniškas vertybes teisės aktuose. Pasaulis nori, kad krikščionys tylėtų. Džiugu
nors tiek, kad Lietuvoje krikščionys nepersekiojami, kaip kai kuriuose musulmoniškuose
kraštuose.
Arkivyskupas trumpai priminė pagrindinius paminklinės Kristaus
Prisikėlimo bažnyčios istorijos momentus. Jis citavo Lietuvos Respublikos Prezidentą
Antaną Smetoną, prieš aštuoniasdešimt metų šventinant bažnyčios kertinį akmenį sakiusį,
jog ši „Bažnyčia – tautos laisvės paminklas. Jis ženklina kryžiaus kelius, kuriais
teko eiti tautai ir Bažnyčiai. Lietuvių priespaudos ir nelaisvės neregėjusi jaunoji
karta teatsimena, jog laisvėje augti – nuolat budėti jos sargyboje. Mus džiugins Prisikėlimo
šventovė. Kryžiaus ženklas – tikėjimas, meilė, viltis." Baigdamas arkivyskupas dėkojo
visiems, kurie į šį bažnyčios pastatą sudėjo daugybę vilčių, ir kartu ragino neužmiršti
kasdien statyti širdžių šventovę. (...)