Jeruzalės patriarcho Kalėdų žinia: geriausias laikas ir blogiausias laikas

Gruodžio 18 dieną Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas Fouad Twal inauguravo Katalikų medijų centrą ir ta pačia proga surengė tradicinį susitikimą su žurnalistais, kuriems perskaitė praėjusius metus apžvelgiančią žinią.

Ją patriarchas pradėjo cituodamas rašytoją Čarlzą Dikensą, kad tas pats laikas buvo ir „geriausiu“ ir „blogiausiu“ tuo pat metu, išminties laikas ir beprotybės laikas, tikėjimo ir netikėjimo laikas, šviesos ir tamsos laikas, vilties pavasaris ir nevilties žiema. Tokie buvo praėję metai Šventojoje Žemėje.

„Geriausias laikas“ buvo Šventojo Tėvo piligrimystė Šventojoje Žemėje, didelis įvykis ir didelis pasisekimas ekumeniniame plane. Po to šis vizitas tapo proga sušaukti gražų maldos susitikimą Vatikano soduose tarp palestiniečių prezidento, buvusio Izraelio prezidento ir ortodoksų patriarcho Baltramiejaus. Dar negalėjome išvysti šios maldos konkrečių vaisių, bet jie gali subręsti ateityje.

Kitas didelis džiaugsmas ir privilegija buvo ir yra kunigų šventimai – šiemet devynių vyrų. Du iš jų išvyko tarnauti diasporos bendruomenei į Jungtinius Arabų Emyratus ir JAV. Trečias „gerasis laikas“ buvo Vyskupų sinodas šeimai Romoje, tai buvo išminties ir vilties laikas. Jei reikės, bus sukurta tarnystė išsiskyrusioms ir antrą kartą susituokusioms poroms, tačiau Šventojoje Žemėje aštresnė problema yra ne ši, o šeimų negalėjimas susijungti, sutuoktiniams esant iš skirtingų tautų ir vietų. Patriarchas Twal išreiškė viltį, kad Izraelio vyriausybė taps atviresne šiuo klausimu.

Dar vienas „geriausias laikas“ buvo žinia apie dviejų moterų ir vienuolių iš Palestinos sėkmingą kanonizacijos bylos eigą. Vasarą jos abi bus paskelbtos šventosiomis Romoje.

Deja, praėję metai tuo pat metu buvo ir „blogiausias laikas“. Dar kartą prašliaužė griaunantis karas, dar kartą Gaza plūdo krauju. Per paskutiniuosius dešimt metų Gaza patyrė tris karus, tūkstančiai žuvo, šimtai tūkstančių buvo sužeisti. Abi pusės tame turi atsakomybės, kaip ir tarptautinė bendruomenė. Smerkiame prievartą ir kerštą prieš nekaltuosius. Nenorime religinio priešiškumo Jeruzalėje, Šventajame Mieste, kuris turi būti taikos miestas.

„Blogiausią laiką“, - tęsė Jeruzalės lotynų patriarchas, - išgyvena pabėgėliai iš Sirijos ir Irako, kuriuos galima išgirsti, sutikti, paliesti Šventosios Žemės parapijose. Šeimos prarado viską. Skaudu matyti vaikus pabėgėlių stovykloje, bėgančius be tikslo ir gyvenimo krypties. Greta skausmo dėl nežmogiškų tragedijų kyla ir nuostaba dėlto, kad daug jaunuolių priėmė radikalias ideologijas ir pasuko kariauti Sirijoje ar Irake. Kita vertus, matome kad arabų ir musulmonai lyderiai smerkia šias radikalias religines ideologijas.

Galiausiai patriarchas Twal paminėjo bylą, kurioje linkstama pritarti sienos statymui, į dvi dalis padalijant palestiniečių krikščionių bendruomenę ir žemes Kremisano slėnyje.

Jėzaus gimimas yra gailestingumo, meilės ir taikos pažadas nesukaičiojamiems žmonėms, kenčiantiems, regintiems savo sulaužytus gyvenimus, šiomis audros dienomis patiriantiems neapykantos ir kovos kliūtis. Visiems Šventosios Žemės tikintiesiems, draugams pasaulyje ir mūsų piligrimams linkiu Gerų Kalėdų ir taikos bei geros sveikatos kupinų kitų metų, - palinkėjimu užbaigė savo žinią patriarchas Twal. (Vatikano radijas)