Popiežiaus trečiadienio katechezė: apie Šventąją šeimą (+ video)

„Laba diena, brangūs broliai ir seserys“ – pasisveikino popiežius Pranciškus, pradėdamas bendrąją trečiadienio audienciją šv. Petro aikštėje, kurion susirinkę maldininkai, romiečiai ir miesto svečiai taip pat galėjo džiaugtis puikiu, saulėtu oru.

Šventasis Tėvas pradėjo naują katechezių ciklą – apie šeimą. Kaip paaiškino jis pats, visa Dievo tauta yra kviečiama dalyvauti malda ir apmąstymais kitų metų spalio mėnesio Vyskupų Sinodui apie šeimą ruošime. Trečiadienio audiencijų katechezės taip pat bus šio bendro kelio dalis: katechezės apie šeimą, apie didžią dovaną, kurią Dievas suteikė nuo pat pradžių ir kurią Jėzus patvirtino ir užantspaudavo Evangelijoje.

Kalėdų artumas, - kalbėjo popiežius, - apšviečia šį slėpinį. Dievo Sūnaus įsikūnijimas atveria naują pradžią visuotinėje vyro ir moters istorijoje. Ši pradžia atsiskleidžia šeimoje, Nazarete. Jėzus gimsta šeimoje. Galėjo ateiti labiau sensacingai, kaip užkariautojas, imperatorius...Ne, ateina kaip vaikas šeimoje. Tai svarbu.

Dievas pasirinko gimti žmogaus šeimoje, kurią jis pats sukūrė. Sukūrė Romos imperijos nuošaliame kaimelyje. Ne Romoje, imperijos sostinėje, ne kitame dideliame mieste, tačiau pakraštyje, beveik nematomame, ir prastos reputacijos, kaip liudija ir pačioje Evangelijoje nuskambėjęs klausimas: ar gali iš Nazareto būti kažkas gero? Bet taip, būtent ten, didelės imperijos pakraštyje, prasidėjo geriausia, švenčiausia istorija, Jėzaus tarp žmonių istorija. Ten buvo jo šeima.

Tame pakraštyje, periferijoje Jėzus liko trisdešimt metų. Evangelistas Lukas tą laiką apibūdina taip: Jėzus buvo „paklusnus“ Marijai ir Juozapui. Tačiau vienas kuris paklaus: mūsų gelbėti atėjęs Dievas tame pakraštyje prarado trisdešimt metų? Trisdešimt metų toje periferijoje be gero vardo? Taip, Jis to norėjo. Jėzaus kelias buvo šeimoje. Jo motina saugojo savo širdyje šiuos dalykus, o Jėzus augo amžiumi, išmintimi ir malone Dievo ir žmonių akyse, pasakoja Evangelija. Tuo laiku nebuvo, nepasakojama apie stebuklus, išgydymus, pamokslavimus ir žmonių minias. Viskas Nazarete, rodos, klojosi taip, kaip ir kiekvienoje pamaldžioje izraelitų šeimoje: mama dirbo vienus darbus, tėvas kitus, kurių mokė ir sūnų, dailidės amato. Trisdešimt metų, ar tai ne laiko švaistymas? Bet niekad nežinai. Dievo keliai paslaptingi. Ir ta trisdešimties metų patirtis buvo ne veltui, tai buvo šeimos patirtis tarp didžių šventųjų: tarp Marijos, be nuodėmės, ir teisiojo Juozapo.

Mums labai smalsu, kaip Jėzus, paauglys, dalyvaudavo bendruomenės susitikimuose ir vykdavo socialinio gyvenimo pareigas; kaip dirbo su Juozapu; kaip klausėsi Raštų, psalmių ir darė daugybę kitų kasdieniškų dalykų. Evangelijos, savo santūrume, apie tai nutyli ir palieka šiuos klausimus mūsų širdies meditacijai. Menas, literatūra ir muzika ėjo šiuo vaizduotės keliu. Nesunku įsivaizduoti, kiek daug galėtume išmokti iš Marijos meilės savo sūnui. Kaip tėvams būtų iškalbus teisiojo Juozapo, gynusio savo sutuoktinę ir vaiką, savo šeimą, sunkiomis akimirkomis, pavyzdys. Kiek daug jaunuoliai galėtų išmokti iš augančio Jėzaus, ieškodami savo giliausio pašaukimo.

Kiekviena krikščioniška šeima, panašiai kaip Marija ir Juozapas, gali priimti Jėzų, klaustytis Jo, kalbėtis su Juo, saugoti ir augti kartu, gerinant ir pasaulį. Padarykime Viešpačiui vietos savo širdyse ir savo dienose. Taip padarė ir Marija su Juozapu, ir tai nebuvo lengva: kiek sunkumų turėjo įveikti! Jie nebuvo apsimestinė, išgalvota šeima. Nazareto šeima įpareigoja atskleisti šeimos pašaukimą ir misiją, kiekvienos šeimos. Ir tai, kas vyko per tuos trisdešimt metų Nazarete, gali vykti ir pas mus: kad normalu ir įprasta taptų meilė, o ne neapykanta, savitarpio pagalba, o ne abejingumas ar priešiškumas. Kiekvieną kartą, kai šeima saugo šį slėpinį, kad ir tolimiausiame pasaulio pakraštyje, Dievo Sūnaus, Jėzaus slėpinys veikia ir gelbsti. Štai didžioji šeimos misija: padaryti vietos ateinančiam Jėzui, priimti Jėzų į šeimą, vaikų, vyro, žmonos, senelių asmenyse. Priimti, kad šeima dvasiškai augtų. Tegu Viešpats suteikia mums šią malonę šiomis dienomis prieš Kalėdas, - sakė popiežius Pranciškus, užbaigdamas savo katechezę. (Vatikano radijas)