Pranciškus: mano amžiuje keistis būtų juokinga, išlieku savimi...

Argentinos dienraščio „La Nacion“ korespondentė Romoje ilgame ir išsamiame pokalbyje popiežiaus Pranciškaus klausinėjo apie dabartines aktualijas, apie tai, ar problemos ir kontrastai, aprašyti spaudoje, yra tikri ar tariami.

Daug klausimų buvo apie neseniai vykusį Sinodą šeimai. Šis, pasak popiežiaus, nėra parlamentinis procesas, tačiau apsaugota Šventosios Dvasios darbo erdvė. Joje yra būtinos dvi sąlygos: drąsa kalbėti ir nuolankumas klausytis. Taip ir nutiko. Tiesa, kad yra skirtingų pozicijų, tačiau jos išreiškiamos bendrame tiesos ieškojimo plane. O ką daryti su itin užsispyrusiais, užsidariusiais savo pozicijose? Jei tokių pasitaikytų, reikia melsti Dvasią už jų atsivertimą, bet asmeniškai tai jam susirūpinimo nekelia, pasakė popiežius. Jis nebijo eiti sinodiškumo keliu. Yra gerai, kad skirtingos nuomonės nėra slepiamos, yra sveika apie tai kalbėti. Būtų nenormalu, jei skirtingų perspektyvų visai nebūtų.

Pranciškus patikslino kai kurios dalykus, taip išpūstus ir iškraipytus kai kuriuose žiniasklaidos straipsniuose. Pavyzdžiui, esą Sinode nagrinėta homoseksualų santuoka. Ne, apie tai nebuvo kalbama. Buvo kalbama apie šeimas, kuriose sūnus arba dukra yra homoseksualūs: kaip auklėti, kaip auginti, kaip padėti tokiai šeimai? Sinode buvo kalbama apie šeimas ir apie homoseksualius asmenis, kurie susiję su šeimomis. Ir tai normalu, nes tai tikrovė, kuri sutinkama sielovadoje.

Kitas klausimas, apie kurį nemažai rašyta, buvo antrą kartą susituokusių sielovada, galimybė priimti Komuniją. Ką darysime su jais, kokias duris galime atidaryti? Yra sielovadinis nerimas: ar duosime jiems Komuniją? Tačiau, pasak Pranciškaus, Komunijos davimas nėra išeitis, išeitis yra integracija. Jie nėra ekskomunikuoti. Bet kita vertus, negali būti krikštatėviais, negali skaityti skaitinių per Mišias, mokyti katekizmo, negalima, berods septynių dalykų. Atrodo, lyg būti ekskomunikuoti. Tačiau kodėl negali būti krikštatėviais? Dėl blogo pavyzdžio ar liudijimo? Tačiau jų liudijimas yra toks: aš paslydau, suklydau vienu metu, bet tikiu, kad Viešpats mane myli, kad nuodėmė manęs nenugalėjo, einu pirmyn. Nematome problemos krikštatėviais skirti, pavyzdžiui, korumpuotų politikų, jei tik jų santuoka reguliari. Ar tai krikščioniškas liudijimas? Korupcijos liudijimas...

Beje, Pranciškus anaiptol nesutiko su teiginiu, kad „reikėtų daugiau aiškumo“. Norinčiam aiškumo (iš jo pusės) nereikia skaityti to, ką apie jį šneka kiti, bet skaityti jo paties parašytą apaštalinį paraginimą ir encikliką, deklaracijas ir homilijas.

Popiežius taipogi paneigė gandus, pasak kurių jis atstatydinęs kardinolą Raymondą Burke, vieną iš Kurijos vadovų, dėl pastarojo esą pernelyg „konservatoriškos“ pozicijos šeimos sielovados klausimais Sinode. Apie tai, kad kardinolas Burke taptų Maltos Ordino globėju buvo kalbėta gerokai prieš sinodą. Kardinolas sutiko. Ir būtent jo pasiūlymu, pasak popiežiaus, kardinolas Burke dalyvavo Sinode dar kaip dikasterijos vadovas, o atsistatydino po Sinodo. Tad visai netiesa, kad jis buvo pakeistas dėlto, kaip elgėsi Sinode.

Paprašytas, Pranciškus dar kartą prisiminė savo išrinkimo popiežiumi aplinkybes. Prieš atvykdamas čia ruošiausi atsistatydinti, - pasakojo popiežius. – Buvau susitaręs su apaštaliniu nuncijumi, kad grįžęs į Buenos Aires pradėsiu ieškoti pamainos, kad 2013 metų gale būtų paskirtas naujas arkivyskupas. Pats žvelgiau į bažnyčios (Buenos Airėse) klausyklas, kuriose būčiau klausęs išpažinčių. Ketinau taip pat dvi tris dienas per savaitę praleisti Lujano šventovėje, nes Lujanas man svarbus, o išpažintys Lujane yra didelė malonė. Kai atvykau čia, viską turėjau pradėti nuo pradžių. Ir vieną dalyką pasakiau sau nuo pat pirmojo momento: „Jorge, nesikeisk, išlik savimi, nes keistis tavo amžiuje jau būtų juokinga..“. Todėl išlaikiau tai, ką dariau Buenos Airėse, su visomis galimomis klaidomis. Bet noriu išlikti tokiu, koks esu. Aišku, tai lėmė pokyčių protokole... (Vatikano radijas)