Bendroji audiencija: Popiežius kalbėjo apie kelionę į Turkiją (+video)

Trečiadienio rytą, prieš Bendrąją audienciją, popiežius Pranciškus pasveikino krikščionių ir musulmonų lyderių sutikimo dalyvius. Romoje gruodžio 2-4 dienomis vykstančiame susitikime, kartu su Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos vadovais, dalyvauja islamo religiniai lyderiai ir teologai iš Jordanijos, Irano ir kitų šalių. Trumpame jiems skirtame sveikinime, Pranciškus padėkojo už darbą, kuriuo siekiama geresnio abipusio susipratimo ir tuo pačiu santarvės ir taikos.

Prieš susitikimą su bendrosios audiencijos dalyviais Šventojo Petro aikštėje, Šventasis Tėvas užsuko į Pauliaus VI audiencijų salę, kur jo laukė ligoniai ir seni žmonės. Taręs keletą sveikinimo žodžių, Pranciškus pakvietė juos kartu sukalbėti „Sveika, Marija“ ir po maldos suteikė palaimimą.

Pagrindinėje bendrosios audiencijos kalboje Šv. Petro aikštėje buvusiems maldininkams Šventasis Tėvas priminė sekmadienį pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Turkiją.

Pirmiausia jaučiu pareigą dar kartą pareikšti padėką Turkijos Respublikos prezidentui, ministrui pirmininkui, Religijų reikalų departamento vadovui ir visiems valdžios atstovams, kurie mane priėmė su didele pagarba ir pasirūpino, kad visa kelionė praeitų sklandžiai ir tvarkingai. Nuoširdžiai dėkoju Turkijos katalikų vyskupams ir visai bendruomenei; dėkoju Jo Šventenybei Ekumeniniam Patriarchui Baltramiejui I už nuoširdų priėmimą.

Palaimintasis Paulius VI ir šventasis Jonas Paulius II, kurie aplankė Turkiją, taip pat šv. Jonas XXIII, kuris buvo Apaštališkasis delegatas toje šalyje, laimino iš dangaus mano piligrimystę, įvykusią praėjus aštuoneriems metams nuo mano pirmtako Benedikto XVI kelionės. Ta žemė, - sakė Pranciškus, - brangi visiems krikščionims, nes joje gimė apaštalas Paulius, joje vyko pirmieji septyni Bažnyčios Susirinkimai, joje, šalia Efezo, yra „Marijos namai“, kuriuose, pasak tradicijos, yra gyvenusi Švenčiausioji Mergelė.

Pirmąją kelionės dieną susitikau su šios šalies valdžios vadovais. Didelė gyventojų dauguma yra musulmonai, tačiau šalies Konstitucijoje įtvirtintas valstybės pasaulietiškumas. Kviečiau krikščionis ir musulmonus kartu kurti solidarumą, taiką, teisingumą, sakiau, kad kiekviena valstybė privalo savo piliečiams ir religinėms bendruomenėms garantuoti tikrą religijos laisvę. Smurtas atsiranda ne dėl to, kad žmonės garbina Dievą, bet dėl to, kad jį užmiršta, - sakė popiežius ir pridūrė, kad prieš bendrosios audiencijos pradžią, jis buvo susitikęs su krikščionių ir musulmonų atstovais, dalyvaujančiais kardinolo Taurano vadovaujamos Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos surengtame susitikime.

Antrąją kelionės dieną, - tęsė Pranciškus, - aplankiau svarbiausias Turkijos tikintiesiems vietas, širdyje melsdamasis Viešpačiui, dangaus ir žemės Dievui, gailestingajam visos žmonijos Tėvui. Svarbiausias antrosios dienos įvykis buvo Eucharistijos auka katalikų katedroje, kurioje dalyvavo įvairių apeigų ganytojai ir tikintieji.

Trečią ir paskutinę dieną, apaštalo šv. Andriejaus šventė suteikė puikų kontekstą broliškų ryšių stiprinimui tarp Romos vyskupo, Petro Įpėdinio, ir Konstantinopolio Ekumeninio Patriarcho, šv. Andriejaus, Petro brolio, įpėdinio. Popiežius sakė, kad dalyvavimu tos Bažnyčios įkūrėjo šventėje, o taip pat bendros deklaracijos pasirašymu, buvo dar kartą patvirtintas įsipareigojimas siekti visiškos katalikų ir ortodoksų vienybės. Labai svarbus momentas buvo liturgijos pabaigoje Konstantinopolio Patriarcho ir Romos Vyskupo kartu suteiktas palaiminimas.

Paskutinis, gražus ir drauge skausmingas susitikimas įvyko prieš pat išvykstant iš Turkijos. Popiežius trumpai pabendravo su saleziečių globojamais jaunais pabėgėliais iš Artimųjų Rytų šalių, kuriose vyksta karai. Pareiškiau jiems visos Bažnyčios solidarumą ir padėkojau Turkijai už svetingumą pabėgėliams.

Brangieji broliai ir seserys, visagalis ir gailestingas Dievas tesaugo turkų tautą, jos vadovus ir visų religijų atstovus, - sakė Šventasis Tėvas baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams skirtą kalbą. Visi kartu jie tekuria taikią ateitį, kad Turkija būtų skirtingų kultūrų ir religijų darnaus sambūvio vieta. Prašykime, kad Šventoji Dvasia, Mergelei Marijai užtariant, sužadintų Bažnyčioje misionierišką uolumą, kad visoms tautoms, su pagarba ir siekiant broliško dialogo, būtų skelbiama, kad Jėzus Kristus yra tiesa, taika ir meilė. Tik jis yra Viešpats. (Vatikano radijas)