Pranciškus pasveikino sirų malabarų apeigų tikinčiuosius (+video)

Pirmadienio ryte šv. Petro bazilikoje Pranciškus susitiko ir pasveikino sirų malabarų apeigų tikinčiuosius, kurie sekmadienį dalyvavo jo vadovautose šventųjų skelbimo apeigose. Tarp šešių naujų šventųjų yra du sirai malabarai: kun. Šventosios Šeimos Kuriakose Elijas Chavara (1805-1871) ir s. Švenčiausiosios Širdies Eufrazija Eluvathingal (Rose Eluvathingal 1877-1952). Abu jie gyveno ir darbavosi Keralos valstijoje, Indijoje.

Džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie jūsų padėkos Viešpačiui už dviejų naujų šventųjų indų kanonizaciją (...). Pasinaudoju proga padėkoti Bažnyčiai Indijoje, Bažnyčiai Keraloje už visą apaštalinę jėgą, už tikėjimo liudijimą. Labai ačiū! Tęskite toliau. Kerala yra derlinga žemė kunigų ir vienuolių pašaukimams. Eikite pirmyn, liudykite. Dėkoju kardinolui George Alencherry, vyskupams, kunigams, vienuoliams, visiems sirų malabarų apeigų tikintiesiems, - kalbėjo popiežius.

Jis pridūrė, kad abu sirų malabarų šventieji liudija, jog Dievo meilė yra kiekvieno šventumo versmė ir parama, o meilė artimui yra aiškiausia meilės Viešpačiui išraiška.

Mieli broliai ir seserys, nauji šventieji tegu padeda jums savo evangelinio gyvenimo pamokomis. Eikite jų pėdomis, - linkėjo Šventasis Tėvas, suteikęs visiems apaštalinį palaiminimą.

*

Galima priminti, kad sirai malabarai save vadina šventojo Tomo krikščionimis. Pasak gyvos tradicijos, Tomas, vienas iš dvylikos Jėzaus apaštalų, pasiekė Indijos pietus, apaštalavo, įsteigė pirmąsias krikščionių bendruomenes ir 72 metais buvo nukankintas. Istoriniuose šaltiniuose žinios apie indų krikščionis siekia III ar IV amžius. Daugiau nei tūkstantį metų jie buvo susiję su Rytų Bažnyčia Persijoje. XVI amžiuje Indiją pasiekė lotynų apeigų katalikų misionieriai, pirmiausia portugalai. Taip tarp šv. Tomo krikščionių ir Šventojo Sosto Romoje vėl buvo užmegztas ryšys ir vienybė, kuri tęsiasi iki pat šios dienos. Kita vertus, ši vienybė taip pat turėjo įveikti daug kliūčių ir subręsti. Pirmiausia todėl, kad lotynų apeigų misionieriai iš pradžių nesugebėjo įvertinti ir pripažinti vietinės krikščionių tradicijos pilnavertiškumo, siekė ją sulotyninti. Kita vertus, buvo siekiama ir šv. Tomo krikščionių pavaldumo Portugalijos hierarchams. Tai buvo ištaisyta XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, popiežiams Leonui XIII ir Pijui XI pripažinus šv. Tomo krikščionių, jų teologinės, dvasinės ir teisinės tradicijos autentiškumą, geriau supratus, kad katalikų Bažnyčia nesutampa su lotynų apeigų tradicija, bet yra „vienovė įvairovėje“. (Vatikano radijas)