XXXIII eilinis sekmadienis. Švč. M. Marija, Gailestingumo Motina

Prie Jėzaus kryžiaus stovėjo jo motina, jo motinos sesuo, Marija Klopienė ir Marija Magdalietė. Pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save. (Jn 19, 25–27)

TIKĖJIMO MOTINA

Šį sekmadienį Lietuvoje švenčiama Aušros Vartų Švenčiausiosios Mergelės Marijos, Gai-lestingumo Motinos, iškilmė, ir Bažnyčia ta proga siūlo prisiminti vieną skaudžiausių Evangelijos eilučių, kuriose kalbama apie Mariją, stovinčią Jėzaus kryžiaus papėdėje.

Marija stovi po kryžiumi… Ji stovi, tarsi sustingusi, nebėga, kupina pasibaisėjimo. Ji nemėgina, kaip ne kartą darome mes, garsiai išrėkti Dievui savo pyktį, nes tikrai gali atrodyti, kad Jis neištesi savo pažadų. Dramaturgai šioje vietoje tikriausiai pavaizduotų beviltišką motinos maištą, susidūrus su absurdiška ir dramatiška Nazariečio istorijos pabaiga. Tai Marijos Sūnus, tačiau ji nemaištauja prieš Dievą. Budeliai leido jai prisiartinti prie kryžiaus, galbūt, sujaudinti motinos, matančios mirštantį savo vaiką, skausmo. Kaip rašoma giesmėje, Marijai „skausmas plėšo širdį“, tačiau ji stovi, tvirta ir nepajudinama, tuo išreikšdama savo tikėjimą Dievu, kuris gali padaryti neįmanomų dalykų.

Šiuo momentu Marija yra vienintelis tikrai tikintis į Jėzų žmogus. Visi kiti pabėgo, pasitraukė net ir Jėzų sekę mokiniai. Vien tik Jonas išdrįso būti kartu, tačiau ir jo širdyje knibždėjo abejonės ir skausmas. Tuo tarpu ji, Motina, prisimindama prieš eilę metų išgirstus angelo žodžius, liko tvirta savo tikėjime. Ji liko, savo atmintyje ieškodama angelo atnešto pažado išsipildymo ženklų, ir, nors prieš save matė suniokotą Sūnaus kūną, vis tiek stengėsi žvelgti giliau, suprasti tai, kas nesuprantama, tikėti neįmanomais dalykais, vis dar tebetikėti į Dievą!

Savo gyvenimo kelyje sutinkame tėvus, netekusius savo vaikų, ir matome kokia didelė jų dalis praranda tikėjimą… Marija gi stovėjo po kryžiumi, tikėdama, kad viskas vyksta pagal Dievo planą, nors jos širdis buvo pasimetusi. Nors ir sukrėsta iki sielos gelmių, ji atsispyrė nevilties pagundai.

Tą akimirką, po kryžiumi, Marija buvo vienintelė likusi Jėzaus mokinė, tuo momentu Bažnyčią sudarė vienas vienintelis žmogus. Kaip tik todėl šiandien švenčiame Marijos kilnumą ir tvirtybę, nepalaužiamą apaštalų Motinos tikėjimą.

Šis tvirtumas padarė Mariją vilties paveikslu visiems, išgyvenantiems tragiškus įvykius. Marijos ištvertas skausmas, jos begalinis pasitikėjimas Dievu, visiems tikintiesiems tapo užuovėja gyvenimo audrose. Kai skausmas sulaužo gyvenimą ir, atrodytų, sunaikina viską, Marija palaiko mus, padeda nepalūžti, ištverti ir tikėti. Jai patikime savo gyvenimus bandymų valandomis, mokydamiesi laukti prisikėlimo… (mons A. Grušas)