Italijos vyskupų asamblėja: solidarumas Irake persekiojamiems krikščionims
Italijos vyskupai, susirinkę Asyžiuje į eilinę asamblėją, paskyrė stambią paramą katalikiško
universiteto steigimui Irako Kurdistane. 2.300.000 eurų sumą ganytojai paskyrė universiteto
statybos darbams. Pranešdamas apie paramos projektą, Italijos episkopato Generalinis
sekretorius vysk. Nunzio Galantino patikslino, kad be šio finansavimo vyskupai pasiuntė
milijoną eurų chaldėjų Bažnyčios vyskupijoms, priėmusioms karo pabėgėlius.
Vyskupai
didelį dėmesį skyrė Irake persekiojamai Bažnyčiai, nors asamblėjos pagrindinė tema
buvo kunigų gyvenimas ir nuolatinė formacija. Italams vyskupams liudijo Irako Bažnyčios
ganytojas, Chaldėjų Erbilio arkivyskupas Bashar Matti Warda. Chaldėjų katalikų ganytojas
dėkojo italų katalikų bendruomenei už visokią paramą: už maldas, už krikščioniškus
meilės darbus ir nuolatinį rūpestį. Chaldėjų arkivyskupas sakė, kad irakiečiams katalikams
Italijos Bažnyčia yra kaip rūpestinga Bažnyčia-Motina, užtarianti persekiojimų laikotarpiu.
Tai bene pirmas kartas, kad dalinė Bažnyčia pakeltu balsu stojo ginti mūsų teises,
sakė Irako arkivyskupas prašydamas Italijos vyskupų toliau palaikyti chaldėjų pastangas.
Be ganytojo liudijimo, vyskupai žiūrėjo dokumentinį filmą, kurį Italijos Caritas
sukūrė vienoje iš 27 Irako Kurdistane įkurtų karo pabėgėlių stovyklų, kurią neseniai
lankė Episkopato delegacija, vadovaujama jo generalinio sekretoriaus. Erbilio arkivyskupas
Warda pridūrė, jog pastarojo laikotarpio patirtis pamokė chaldėjų vyskupus atidėti
į šalį savo pastoracinius planus, kad galėtų būti su karo pabėgėliais. Chaldėjų Bažnyčia
nuo rugpjūčio pradžios atidarė visas bažnyčias, parapijų sales ir mokyklas, kurių
patalpose priėmė 125 tūkstančių žmonių, teroristų smurto ir karo veiksmų priverstų
apleisti namus. Bažnyčia pabėgėliams tapo vienintelė užuovėja, stengiamės pagerinti
jų gelbėjimo veiksmus, kad nesijausti apleisti ir užmiršti, pasakė arkivyskupas Warda.
Pasibaigus asamblėjos darbams pranešta, jog vyskupai parašė laišką Italijos
kunigams, visiems nuoširdžiai dėkodami už jų kasdienį pasiaukojimą krikščionių bendruomenei
ir veiksmingą meilę, liudijamą visiems. Asamblėjos baigiamajame dokumente pažymėta,
jog atvira ir kolegiali vyskupų diskusija kunigų gyvenimo ir nuolatinės formacijos
tema bus tęsiama Bažnyčios regionų vyskupų konferencijose, dalyvaujant kunigams. Kiekvienas
bažnytinis regionas pasirinks sau tinkamiausią ir veiksmingiausią vyskupų ir kunigų
diskusijos būdą. Tik po to Episkopato Nuolatinė taryba įvertins ir suderins visų įnašus,
kurie sudarys pagrindą ateinančiai vyskupų asamblėjai.
Asamblėja dėmesį kunigų
tarnystei nenorėjo paversti eiline jos „peržiūra“, o apžvelgti ją su misija išeinančios
Bažnyčios reformos apimtyje. Kokia ši apimtis plati paryškino asamblėjos darbai, kai
pradedant įvadine kalba, vyskupai su dideliu dėmesiu aptarė Italijos šeimų ir krašto
situaciją, o paskui informavosi apie persekiojimus, nuo kurių kenčia tiek daug Bažnyčios
tikinčiųjų svetur. Persekiojamųjų balsą vyskupų asamblėja galėjo išgirsti per ataskaitinį
pranešimą apie episkopato vadovybės kelionę į Šventąją Žemę ir jau minėtojo Erbilio
chaldėjų arkivyskupo liudijimą.
Asamblėjoje įvykusiuose rinkimuose naujuoju
Italijos „Caritas“ prezidentu buvo išrinktas Trento arkivyskupas Luigi Bressan. (Vatikano
radijas)