Popiežiaus Pranciškaus homilija: Esame nenaudingi tarnai (+video)

„Esame nenaudingi tarnai“, - sakoma antradienio Mišių Evangelijoje. Pasiremdamas Kristaus palyginimu apie iš laukų grįžusį šeimininką ir jam patarnaujantį samdinį, popiežius Pranciškus antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje pasiūlė trumpą pamąstymą apie tai kas iš tiesų yra tarnavimas.

„Kai kurie iš mūsų šiam tarnui ko gero pasiūlytų kreiptis į profsąjungą ir ten paklausti patarimo kaip elgtis su tokiu šeimininku. Tačiau Jėzus sako: Ne! Tarnauti reikia iki galo. Jis šitaip tarnauja. Jis yra tarnas. Jis atėjo ne kad jam būtų tarnaujama, bet pats tarnauti. Jėzus tai aiškiai sako. Ir mokiniai raginami eiti šituo tarnavimo keliu, kuriuo eina įtikėjusieji. Einant tarnavimo keliu tikėjimas daro stebuklus.“ Kas priėmė krikštą ir gavo tikėjimą, bet netarnauja, yra nevaisingas, bejėgis krikščionis.

Pasak popiežiaus, nesunku nuklysti nuo tarnavimo kelio. Viena vertus, mus lydi pagunda tarnauti tik sau patiems. Antra vertus, mums nesvetima ir pagunda aptingti, užsnūsti. „Tinginystė mus atitolina nuo tarnavimo, mus vilioja patogiu gyvenimu, veda į egoizmą. Kai sakau tarnavimas, galvoju ir apie tarnavimą Dievui, jo šlovinimą, maldą, taip pat tarnavimą artimui, tarnavimą iki galo, be jokių išankstinių sąlygų. Jėzus aiškiai sako: Kai būsite padarę viską kas jums buvo paliepta, galėsite sakyti: „Esame nenaudingi tarnai“. Tarnauti neatlyginamai, nieko mainais nereikalaujant“.

Yra ir kita pagunda, galinti atitolinti nuo tikro tarnavimo. Tai, pasak Pranciškaus, pagunda viską paimti į savo rankas, pakreipti taip, kaip mums atrodo. Šios pagundos neišvengė ir Jėzaus mokiniai. Iš Evangelijos žinome, kad jie kartais neleisdavo žmonėms artintis prie Jėzaus, nes norėjo, kad visas jo dėmesys būtų skirtas tik jiems. Atsimename Jono ir Jokūbo pokalbį apie tai, kuris iš jų didesnis. Taip atsitinka kai krikščionys liaujasi būti tarnais ir tampa šeimininkas, kai savinasi tikėjimą, Dievo karalystę, išganymą. Viešpats taip nemokė, Viešpats sakė, kad turime tarnauti nuolankiai, kad tarnavimas yra tikras krikščionio džiaugsmas.

„Gyvenime turime kovoti su gundymas, siekiančiais mus atitolinti nuo tarnavimo. Mums gresia ir aptingimas, ir pagunda ne tarnauti, bet tapti šeimininkais, išdidumas, įsivaizdavimas, kad esame pranašesni už kitus žmones, kad esame svarbūs, nes juk „esame krikščionys, mums priklauso išganymas“. Viešpats mums tesuteikia dvi dideles malones - nuolankumą tarnaujant, kad galėtume sakyti: „esame nedėkingi tarnai, bet tarnai iki galo“ ir viltį laukiant susitikimo su Viešpačiu kai jis ateis“. (Vatikano radijas)