Popiežiaus Pranciškaus homilija: Niekada nepiktinti, visada atleisti, tikėti (+video)

Pirmadienio Mišių Evangelija prasideda griežtais Kristaus žodžiais: „Papiktinimai neišvengiami, bet vargas žmogui, per kurį jie ateina. Jam būtų geriau, jei ant kaklo būtų užmauta girnapusė ir jis būtų įmestas jūron“. Toliau toje pačioje Evangelijos ištraukoje kalbama apie atleidimo būtinumą ir apie tikėjimo veiksmingumą. Apie šiuos tris momentus popiežius Pranciškus kalbėjo pirmadienio ryto Mišių metų sakytoje homilijoje.

„Kai krikščionė ar krikščionis lanko bažnyčią, dalyvauja parapijos gyvenime, bet gyvena nekrikščioniškai – kelia papiktinimą. Dažnai girdime žmones sakant: „Aš neinu į bažnyčią, nes manau, kad geriau būti sąžiningam namuose, negu eiti į bažnyčią ir elgtis taip kaip elgiasi pastoviai ją lankantieji“. Papiktinimai griauna tikėjimą! Dėl to Jėzus taip griežtai apie juos kalba. Dėmesio! Būkite budrūs! Šiandien sau patys turime kartoti: Būkime budrūs. Nes mes visi galime tapti papiktinimu kitiems“.

Būdami Kristaus mokiniai, - sakė Pranciškus, - visada turime atleisti. Jei krikščionis nemoka atleisti, jis tampa papiktinimu. „Turime atleisti, nes mums buvo atleista. Ši tiesa yra Tėve mūsų maldoje, kurios Jėzus mus išmokė. Pagal žmogiškąją logiką tai nesuvokiamas dalykas. Pagal žmogiškąją logiką, reikia ne atleisti, bet atkeršyti. Ši logika veda į neapykantą ir nesantarvę. Kiek šeimų suskyla dėl to, kad nesugeba atleisti. Vaikai nutolsta nuo tėvų, vyrai ir žmonos išsiskiria. Visada atsiminkime: jeigu aš neatleidžiu, tai ar turiu teisę norėti, kad man būtų atleidžiama, ar aš suprantu, kad Viešpats man atleido?! Labai svarbus ši antras žodis: atleidimas“.

Pasak Pranciškaus, nestebina, kad išklausę Kristaus žodžių apie papiktinimus ir apie atleidimą, mokiniai paprašė: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. „Neturint tikėjimo neįmanoma nei gyventi be papiktinimų nei atleisti. Mums reikalinga tikėjimo šviesa, tasai tikėjimas, kurį mes esame gavę, tikėjimas į Dievą, gailestingąjį Tėvą, Sūnų, kuris už mus paaukojo savo gyvybę, ir Šventąją Dvasia, kuri yra mumyse ir padeda mums augti, Bažnyčios tikėjimas, šventos pakrikštytųjų Dievo tautos tikėjimas. Ir tai yra dovana, tai yra malonė. Neįmanoma tikėjimo surasti knygose ar paskaitose. Tikėjimą yra tau duodama Dievo dovana? Dėl to mokiniai ir prašė Jėzų: „Sustiprink mūsų tikėjimą“. (Vatikano radijas)