Jonathan Sacks. Religija turi atsisakyti galios vardan įtakos

Britų rabinas Jonathan Sacks yra gerai žinomas mąstytojas, kurio apibendrinimai ir įžvalgos apie valstybę, visuomenę ir religiją, apie vakarų civilizaciją ir jos politinę evoliuciją gali būti naudingi ir įdomus visiems.

Britų dienraštis „The Spectator“ paskelbė pokalbį su rabinu, kuriame jis pamini įvairius šiuolaikinius paradoksus. Pavyzdžiui apie tai, kad netikintys žmonės, ateistai, neretai savo vaikus nori išmokslinti konfesinėse mokyklose, nes nori, kad jie jose gautų stiprų tapatybės, vertybių ir dorybių pagrindą. Taip jie tarsi patys pripažįsta, kad jų reliatyvizmas yra tam tikras vakuumas.

Kita vertus, netrūksta pastangų pagrįsti moralę kitokiu nei religiniu pagrindu – net labai didelių. Dauguma supranta, kad be bendrų moralinių idealų visuomenė ilgai neišgyvens. Tai iliustruoja ir empiriniai sociologiniai tyrimai – religinės bendruomenės išgyvena keliskart ilgiau, nei nereliginės. Šiandien galima konstatuoti tam tendenciją, net manija, pagrįsti etiką darviniškąja biologija. Bet stipriausio šimpanzės patino elgesio ir poravimosi tyrinėjimai neveda itin toli...

Rabinas Sacks taip pat kalbėjo apie judaizme ir krikščionybėje įvykusį religijos atskyrimą nuo galios. Religija atsisakė galios ir pasirinko įtaką.

Skirtumą tarp galios ir įtakos rabinas išsamiau aprašo kitame apmąstyme, publikuotame šių metų birželio mėnesį. Pasak jo, galia ir įtaka mums gali pasirodyti vienodos sąvokos: kas turi galią, tas turi įtaką ir atvirkščiai, kas turi įtaką, tas turi ir galią.

Ir vis tik tarp šių dviejų sąvokų yra esminis skirtumas. Jos aprašo reiškinius, kurie veikia pagal skirtingą logiką. Štai toks pavyzdys, rašo rabinas: jūs turite galią ir tai ką pasakote, yra įvykdoma. Vieną dieną nusprendžiate ja pasidalinti su kitais devyniais žmonėmis. Jums lieka viena dešimtoji dalis tos galios, kurią turėjote. O dabar įsivaizduokite, kad turite vienokią ar kitokią įtaką. Jus pasidalijate šią įtaka su devyniais kitais, kurie tampa jūsų bendradarbiais. Ir tokiu būdu jūsų įtaka dešimt kartų didesnė, nei buvo prieš tai, nes dabar jau dešimt žmonių kalba apie tai, ką jūs prieš tai kalbėjote vienas.

Galia veikia ją dalijant, o įtaka – ją dauginant. Kuo daugiau dalijatės savo galia, tuo mažiau jos lieka jums, galiausiai nieko. Įtaka veikia priešingai: kuo daugiau ją dalijatės, tuo daugiau turite ir gaunate. Karalius turi galią gyvenimui ir mirčiai, bet jo galia nutrūksta su jo gyvenimu. Pranašas galios neturi, bet turi įtaką, kuri tęsiasi ilgai po jo mirties ir gali tapti dar didesne, nei jam gyvam esant. Galios lyderis žmones sutelkia grasinimu, elgdamasis su jais kaip su priemonėmis, kaip su daiktais, o ne su asmenimis. Įtakos lyderis žmones sutelkia atsiliepdamas į jų poreikius ir siekius, mokydamas pasiekti šiuos dalykus kartu, dalindamasis idealais, kurie patraukia „mokinių“. Galia sumenkina tuos, kuriuos veikia. Įtaka ir ugdymas pakylėja.

Judaizmas, anot rabino, buvo istoriškai pirmoji civilizacija, kuri nuo galios perėjo prie įtakos: o tai reiškia prie ugdymo, prie studijų. Vieno viduramžių žydų išminčiaus žodžiais, didvyris yra mokytojas. Šis procesas lydėjo ir krikščionybę, jo reikia ir islamui. Tačiau, priduria rabinas, jis turi subręsti iš vidaus, iš išorės jo neįmanoma primesti. (Vatikano radijas)