Pranciškaus katechezė: per hierarchiją Bažnyčia yra motiniška. Popiežius vyks į Turiną

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje Pranciškus kalbėjo apie hierarchiją Bažnyčioje, kelis kartus pabrėždamas, kad jos esmė nėra suteikti valdžią ar statusą, bet tarnauti; kad per hierarchiją Bažnyčia gali būti ir yra motiniška.

Jau ankstesnėse katechezėse ne kartą galėjome pasakyti, jog Šventoji Dvasia pripildo Bažnyčią gausiomis dovanomis. Per savo Dvasios galybę ir malonę Kristus pažadina tarnystes, kad krikščionių bendruomenės augtų kaip jo kūnas. Tarp šių tarnysčių yra ir vyskupo. Vyskupe, padedamame kunigų ir diakonų, yra pats Kristus, kuris toliau rūpinasi Bažnyčia, saugo ir veda, - sakė popiežius.

Vyskupų, kunigų ir diakonų buvime bei tarnystėje galime atpažinti tikrąjį Bažnyčios veidą: ji yra Šventoji Motina hierarchinė Bažnyčia. Ir iš tiesų, per Viešpaties parinktus brolius, gavusius Šventimus, Bažnyčia išreiškia savo motiniškumą: per krikštą mus pagimdo kaip krikščionis, prižiūri mūsų augimą tikėjime, palydi pas Tėvą, kad gautume jo atleidimą, ruošia eucharistinei puotai, kurioje maitina Dievo Žodžiu, Kristaus Kūnu ir Krauju, meldžia Dievo palaiminimo ir jo Dvasios paramos mūsų gyvenimo kelyje, apgaubia švelnumu ir šiluma ypač sudėtingu metu, išbandymuose, kančioje ir mirtyje.

Bažnyčios motiniškumas ypač išreiškiamas per vyskupą ir jo tarnystę. Kaip Jėzus išsirinko apaštalus ir pasiuntė juos skelbti Evangelijos bei ganyti jo avių, taip ir jų įpėdiniai, vyskupai, yra krikščionių bendruomenių vedliai, jų tikėjimo garantai bei gyvi Viešpaties buvimo tarp jų ženklai.

Tad suprantame, kad tai nėra garbės titulas ar prestižinė pozicija. Vyskupystė nėra garbės titulas, bet tarnavimas. Jėzus taip norėjo. Neturi būti vietos Bažnyčioje pasaulio mentalitetui. Toks mentalitetas sako: šis žmogus padarė bažnytinę karjerą, tapo vyskupu...Ne, tokiam mentalitetui neturi būti vietos Bažnyčioje. Vyskupavimas yra tarnavimas, o ne titulas pasipuikavimui.

Būti vyskupais reiškia visada atsiminti pavyzdį Jėzaus, kuris, kaip Gerasis Ganytojas, atėjo tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama, atėjo atiduoti gyvybę už savo avis. Šventi vyskupai – kurių Bažnyčios istorijoje buvo daugybė – rodo, kad šios tarnystės neieškoma, neprašoma, ji neperkama, tačiau priimama paklusnume, ne savęs išaukštinimui, bet nusižeminimui – kaip ir Jėzus pažemino save, tapdamas paklusniu iki mirties ant Kryžiaus (žr. Fil 2,8). Liūdna pamatyti žmogų, kuris ieško (vyskupo) vietos, padaro daugybę dalykų, kad ją pasiektų, o pasiekęs netarnauja, puikuojasi, gyvena tik savo tuštybei.

Yra dar vienas vertingas elementas, kurį reikia paryškinti. Kai Jėzus išsirinko apaštalus, apie juos negalvojo kaip atskirtus vieną nuo kito, bet apie visus kartu, su juo pačiu, kaip vieną šeimą. Taip ir vyskupai sudaro vieną kolegiją, susibūrusią aplink popiežių, kuris yra sargas ir garantas šios gilios bendrystės, taip rūpėjusios Jėzui ir patiems apaštalams. Tikrai gražu, kai vyskupai, kartu su popiežiumi, rodo šią bendrystę ir nori tapti, vis daugiau, tikinčiųjų tarnais, tarnais Bažnyčioje. Tai neseniai patyrėme Vyskupų sinode apie šeimą, nepamirškime ir po visą pasaulį pasklidusių vyskupų, kurie, nors priklausydami skirtingoms, tolimoms kultūroms bei tradicijoms, jaučiasi vienas kito dalimi, išreikšdami, Kristuje, jų bendruomenių glaudų ryšį.

Brangūs draugai, visa tai mums padeda suprasti kodėl krikščionių bendruomenės vyskupe atpažįsta didelę dovaną ir yra kviečiamos maitinti nuoširdžią ir gilią bendrystę su juo, pirmiausia kunigai ir diakonai. Nėra sveikos Bažnyčios, jei tikintieji, kunigai ir diakonai nėra vienybėje su vyskupu. Vienybės su vyskupu neturinti Bažnyčia yra susirgusi Bažnyčia. Jėzus troško tokios vienybės. Ir tikintieji, kunigai ir diakonai jos siekia suprasdami, kad vyskupe tampa regimas kiekvienos bendruomenės ryšys su apaštalais, su kitomis bendruomenėmis ir jų vyskupais, su popiežiumi vienoje Viešpaties Jėzaus Bažnyčioje, kuri yra mūsų Šventoji Motina hierarchinė Bažnyčia.

*

Audiencijos pabaigoje Pranciškus pranešė, kad ateinančio birželio 21 dieną žada vykti į Turino miestą pagerbti Turino Drobulę ir paminėti šv. Jono Bosko 200 metų gimimo sukaktį. (Vatikano radijas)