Visų Šventųjų vidudienio malda (+video)

Šeštadienį, Visų Šventųjų iškilmės vidudienį, popiežius Pranciškus su tikinčiaisiais sukalbėjo „Viešpaties Angelo“ maldą. Įvadas į maldą buvo jo trumpas katechetinis pamąstymas apie pirmųjų dviejų lapkričio mėnesio dienų suteikiamą progą tikėjimo šviesoje prisiminti galutinius gyvenimo reikalus ir apie juos pamąstyti. Švęsdama „Visus Šventuosius“ ir minėdama mirusius tikinčiuosius, per pasaulį keliaujanti Bažnyčia Liturgijoje išgyvena ir išreiškia dvasinį ryšį, kuris ją susieja su dangiškąja Bažnyčia. Šiandien šloviname Dievą už nesuskaičiuojamą gausybę visų laikų šventųjų, moterų ir vyrų: jie, paprasti ir eiliniai, o pasaulio akimis kartais net „paskutinieji“, Dievui yra „pirmieji“. Mes drauge prisimename savo mirusius artimuosius lankydami kapines: mums didelė paguoda prisiminti, kad jie yra Mergelės Marijos, kaip ir apaštalų, kankinių ir visų Rojaus šventųjų draugijoje!

Šios dienos iškilmė leidžia prisiminti pamatinę krikščioniškojo tikėjimo tiesą apie šventųjų bendravimą. Šis bendravimas prasideda tikėjime ir suvienija visus, kurie per Krikštą priklauso Kristui. Tai dvasinis ryšys, kurio mirtis nepanaikina ir kuris tęsiasi kitame gyvenime. Tiesą sakant, yra nepanaikinamas ryšys tarp mūsų, gyvenančių šiame pasaulyje ir tų, kurie peržengė mirties slenkstį. Mes, esantieji čia, žemėje, kartu su tais, kurie įžengė į amžinybę, sudarome vieną didelę šeimą.

Šioji žavinti bendrystė tarp žemės ir dangaus virsta tikrove aukščiausiu ir intensyviausiu būdu Liturgijoje, ypač kai švenčiame Eucharistiją, kuri yra giliausia Bažnyčios narių vienybės išraiška ir jos įgyvendinimas. Nes Eucharistijoje sutinkame gyvą Jėzų ir jo jėgą, ir per jį įžengiame į bendrystę su savo tikėjimo broliais: su tais, kurie su mumis gyvena šioje žemėje ir su tais, kurie prieš mus įžengė į kitą gyvenimą, į gyvenimą be pabaigos. Toji bendrystės tikrovė pripildo džiaugsmu, juk gražu, kad turime tiek daug tikėjimo brolių, kurie žengia su mumis, kurie mus palaiko savo pagalba ir kartu su mumis žengia tuo pačiu keliu į dangų. Be to, guodžia žinojimas, kad kiti tikėjimo broliai, kurie jau danguje, mūsų laukai ir meldžiasi už mus, kad galėtume amžinybėje kontempliuoti amžinai šlovingą ir gailestingą Tėvo veidą.

Pirmąją vietą šventųjų bendrystėje Dievas paskyrė Jėzaus Motinai. Ji yra šventųjų bendrystės centre kaip visuotinės Bažnyčios ryšio su Kristumi saugotoja. Tiems, kurie nori sekti Jėzumi Evangelijos keliu, Marija yra tikra vadovė, rūpestinga ir atidi Motina, kuriai galime pavesti visus troškimus ir sunkumus.

Melskime Visų šventųjų Karalienę, kad ji mums padėtų dosniai ir ištikimai atsiliepti Dievui, kuris kviečia, kad būtume šventi kaip Jis yra Šventas, paragino popiežius Pranciškus, šeštadienį prieš „Viešpaties Angelo“ maldą.

Po maldos ir palaiminimo Šventasis Tėvas paprašė melstis už šventojo Jeruzalės miesto taiką. Prisiminęs „Visų Šventųjų“ iškilmės liturgijos skaitinį apie dangiškosios Jeruzalės šlovę, popiežius kvietė melstis, kad žydams, krikščionims ir musulmonams brangus Šventasis Miestas, šiomis dienomis regėjęs įvairią įtampą, galėtų vis labiau būti Dievo visai žmonijos šeimai trokštamos taikos ženklas.

Šventasis Tėvas taip pat paminėjo Vitoria, Ispanijoje, šeštadienį palaimintuoju paskelbtą kankinį Petrą Asua Mendia, nuolankų ir griežtą kunigą, kuris Evangeliją skelbė šventu gyvenimu, katekizavimu ir pasiaukojimu vargšams ir stokojantiems. Šis palaimintasis, kuris buvo suimtas ir kankintas todėl, kad atvirai pasisakė, jog trokšta būti ištikimas Viešpačiui ir Bažnyčiai, yra mums šviesus tikėjimo tvirtumo ir meilės liudijimo pavyzdys, sakė maldininkams Šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)