Naujas palaimintasis kun. Pedro Asúa Mendía: kaip audeklas, nušluostantis ašaras vargstantiems

Kaip audeklas, nušluostantis ašaras vargstantiems. Dosnumas – tai vienas bruožų, apibūdinančių šeštadienį palaimintuoju paskelbto kunigo Pedro Asúa Mendía tarnystę, - sako beatifikacijos bylos postulatorius kun. Aitor Jiménez Echave. Persekiojimų dėl tikėjimo, vykdytų pilietinio karo Ispanijoje metu, auka 1936 m. tapęs baskų kunigas kankinys buvo ir architektas, pastatęs Albia Bilbao teatrą, mokyklų. Jo beatifikacijos Mišios lapkričio 1 d. aukotos Ispanijoje, Vitorijos Švč. Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos katedroje; joms vadovavo popiežiui atstovavęs kard. Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

Gimęs 1890 m. rugpjūčio 30 d., buvo penktasis vaikas šeimoje. Dešimties metų ėmė lankyti jėzuitų kolegiją, vėliau tapo architektu. Niekada neapleido maldingų praktikų ir intensyvaus tikėjimo gyvenimo, subūrė naktinės Adoracijos grupelę, 1919 m. įstojo į seminariją, 1924 m. buvo įšventintas į kunigus. Vykdė aktyvią apaštalinę veiklą, o prasidėjus persekiojimams ne kartą tardytas. Po vieno tardymo pasakė: „Turime būti pasirengę tapti kankiniais, jei prireiktų“. Nepaisydamas areštų ir persekiojimų, kunigas Mendía tęsė savo misiją. Vėliau buvo priverstas slėptis, tačiau buvo suimtas kariškių. Be teismo išsiųstas į Liendo miestą, kur buvo kankinamas, o 1936 m. rugpjūčio 29 d. nušautas. Jo kūnas, paliktas apleistoje oloje, buvo rastas vėliau ir tik 1938 m. perkeltas į šeimos kapavietę Balmasedoje. Po kurio laiko jo palaikai perlaidoti seminarijoje, kurią pats buvo pastatęs.

Esminis motyvas nužudyti kunigą Mendía buvo neapykanta tikėjimui bei jo tarnystė paprastiems žmonėms. Kai kurie jo žudikų vėliau paliudijo, kad mirties akimirką kunigas pasakęs: „Teatleidžia jums Dievas, kaip aš jums atleidžiu vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Beatifikacijos procesas atskleidė jo ypatingą religinį užsidegimą: kunigas Pedro pilnai išgyveno kunigišką pašaukimą, palaikydamas jį nuolatine, intensyvia malda, skirdamas išskirtinę vietą Eucharistijai. Toks intensyvus dvasinis gyvenimas atsispindėjo jo žodžiuose, elgesyje, pamaldume. Kunigas Pedro Mendía pasižymėjo ypatingu nuolankumu – niekad nenorėjo išsiskirti, neieškojo privilegijų, pagyrimo, dosniai ir pasiaukojančiai patarnavo stokojantiems: vargšai, ligoniai, bedarbiai eidavo pas jį ieškodami pagalbos ir visad durys buvo jiems atviros. Paminėtinas ir jo apaštalinis atsidavimas, jis pilnai įgyvendino Vitorijos kunigų judėjimo moto: „Tik kunigas, visada kunigas ir visame kame kunigas“. (Vatikano radijas)