„Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters“ – skelbia devintasis Dievo įsakymas, o naujausias
„Artumos“ numeris savo skaitytojus kviečia šį žvarbų lapkritį praleisti drauge diskutuojant
tokia karšta tema.
Jei paklaustumėte „Artumoje“ rašančio tėvo Kęstučio K. Briliaus
MIC, ar įmanoma atleisti didžiausias išdavystes, jis atsakytų – TAIP. Ir jo straipsnio
antraštė įspėja: „Nedaužyk savojo laivo!“ – sykį sudaužytas, jis veikiau primins plaustą,
plūduriuojantį tarp duženų ir nešantį nenorėta tėkme.
Vytautė Maciukaitė primins,
kad Dekalogo neįmanoma laikytis savo jėgomis – mums reikalinga Dievo malonė. Ši jauna
ir išmintinga autorė padės atrasti, kur gimsta nuodėmė, kaip atpažinti blogį ir kuo
turime rūpintis, kad dvasia nebūtų nustelbta, o nuodėmės atsisakytume pačioje jos
užuomazgoje.
O Antano Gailiaus tekste gausu tiesos apie sunkius laikus ir sąžinę,
kuri mums kalba, nepaisydama to, ar klausome jos, ar ne... Autorius klausia: „Ar galėtume
gyventi pasaulyje, kuriame sąžinės nebeliktų?“
Kita „Artumos“ publikacija –
apie prostituciją, egzistuojančią dėl paprastos priežasties – pasiūlą sukuria paklausa.
Teksto autorė Milita Žičkutė dirbo su moterimis, nukentėjusiomis nuo prostitucijos,
matė jų skausmą, kančią, pasmerkimą, liūdesį. Straipsnis „Beveidžiai sekso pirkėjai“
primena mums, kad šių žmonių gyvenimai – labai arti mūsų, gal net tarp mūsų, tad šios
žaizdos liečia ir mus.
Žurnale skaitytojai suras du ypatingus interviu apie
itin skaudžią mūsų dienų problemą – skyrybas. Pirmasis pokalbis su gydytoju psichoterapeutu
ir šeimų konsultantu Gintautu Vaitoška: kuomet sutuoktiniai užmiršta, jog giliausia
meilės dimensija yra buvimas draugu vienas kitam, tuomet randasi spragos, žeidžia
neištikimybės patirtys, ypač kenčia vaikai; bet pašnekovas užsimena ir apie tai, kad
meilė nepradingsta staiga, ir pateikia negailestingą statistiką, kuri rodo, jog susidūrę
su problemomis mes per greitai nuleidžiame rankas. Antrasis pokalbis – su tėvu pranciškonu
Severinu Holocheriu OFM, kuris atsiliepia į skyrybas išgyvenančių žmonių skausmą ir
jau daugybę metų tarnauja jų sielovadoje. Tėvas Severinas liudija, kad skyrybos visuomet
yra pralaimėjimas, sukeliantis daugybę kitų sutrikimų, bet neišsprendžiantis problemų
iš esmės. Pokalbio metu pašnekovas atsimena ir savo asmeninę krizę, kurią patyrė būdamas
jaunas kunigas.
Joana Gimberytė-Juronė atvirai dalijasi apie neištikimybės
formas ir tokią ištikimybę, kuri privalėtų egzistuoti ne tik santuokoje, bet ir kelionėje
jos link; o Romanas Kazakevičius tęsia šv. Jono Pauliaus II palikimo analizę, šįkart
apžvelgdamas kūno teologijos katechezes apie celibatą – iš pasiaukojamo pasirinkimo
kylančią viso gyvenimo ištikimybę.
Dr. Vincentas Vobolevičius, apžvelgdamas
Vyskupų sinodą šeimų sielovados temomis, iš ekonominės perspektyvos atsako į klausimą,
kodėl šventoji nusidėjėlių Bažnyčia turi ne tik su meile ir pagarba kalbėti pašnekovui,
bet ir nepamiršti nekęsti nuodėmės. Be to, „Artumos“ skaitytojai turės galimybę
žvilgtelėti į palaimintuoju spalio 19-ąją paskelbto popiežiaus Pauliaus VI gyvenimą
ir sužinoti, kodėl jis ne tik atsisakė nešioti triaukštę popiežių karūną, bet ir ją
pardavė. Du pasaulinius karus pergyvenusio ir ištikimai Bažnyčią mylėjusio Ganytojo
istorijoje gausu mažų, kasdienių taikos darbų, įdomių kelionių po tolimus žemynus
ir iššūkių.
Lapkričio „Artuma“ gvildena opią temą, tad neprošal malda kreiptis
į visus šventuosius, kuriems pavyko nugyventi pagal visus dešimt Dievo įsakymų – galėtų
jau ir mums padėti!