Tarp naujų Popiežiškosios mokslo akademijos narių – žinomas antropologas ir evoliucionistas bei Nobelio premijos laureatė, biochemikė

Šiomis dienomis buvo pranešta apie popiežiaus Pranciškaus paskirtus du naujus Popiežiškosios mokslų akademijos narius: Ada E. Yonath ir Yves Coppens.

Ada Yonath, gimusi 1939 metais, yra Izraelyje dirbanti mokslininkė, biochemikė. 2009 metais ji, kartu su dar dviem mokslininkais, gavo Nobelio premiją už tyrimus apie „ribosomų funkcijas ir struktūras“. Ribosomos yra ląstelių dalelės, kuriose vyksta baltymų sintezė. Profesorės Yonath studijos, kartu su kitais, atvėrė kelią ne vien geresniam ląstelių supratimui, bet ir naujos kartos vaistų, antibiotikų sukūrimui. Ji yra ketvirtoji moteris, kuri gavo Nobelio chemijos premiją. Kaip ji pažymi savo autobiografijoje, ji gimė ir augo kuklioje, neturtingoje žydų šeimoje, jos tėvas buvo rabinas.

1934 metais Prancūzijoje gimęs Yves Coppens yra garsus antropologas ir žmogaus evoliucijos tyrinėtojas. Jis buvo vienas iš trijų koordinatorių, vadovavusių tarptautinei mokslininkų grupei, kuri 1974 metais Etiopijoje atrado moteriškos lyties australopiteko skeleto dalis. Ši būtybė, pavadinta „Lucy“, gyveno prieš 3,2 milijono metų ir vaikščiojo dviem kojomis. Ji priklauso vienai iš seniausių žinomų hominidų, kuriems priklausome ir mes, žmonės (homo sapiens), medžio atšakų. Yves Coppens parašė daug knygų, skirtų tiek mokslininkams, tiek plačiajai publikai, svarstydamas ir komentuodamas gyvojo pasaulio ir ypač žmogaus atsiradimą. Vienas iš jo interesų yra ne vien biologinė evoliucija, bet ir kultūrinė, apie kurią liudija dešimčių tūkstančių metų senumo tapybos ar laidojimo pavyzdžiai. Per kultūrą – plačiąja prasme – žmogus tapo vyraujančia rūšimi planetoje, keisdamas net patį planetos veidą. Yves Coppens ne kartą yra išsakęs įsitikinimą, kad nuo pat pradžių žmogus, dar gerokai prieš homo sapiens atsiradimą, buvo religingas: nuo tada, kai jame išsivystė sąmonė ir simbolinis mąstymas. (Vatikano radijas)