Vysk. Rimantas Norvila: Sinodas duos naujo gyvybingumo šeimų sielovadai

Pasibaigė neeilinė Vyskupų Sinodo asamblėja, dvi savaites svarsčiusi šeimos sielovados problemas. Šį kartą ir dėl svarstomų temų aktualumo, ir dėl dinamiškesnės negu anksčiau pačios asamblėjos eigos, Sinodas sulaukė gana didelio ne tik katalikų bendruomenės, bet ir pasaulietinės visuomenės dėmesio. Kokia buvo Sinodo darbo atmosfera žiūrint iš vidaus, žiūrinti Sinodo dalyvio akimis? – klausiame Lietuvos katalikams Sinode atstovavusį Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą.



Sakyčiau, Sinodo atmosfera tikrai šilta, miela, betarpiška, galbūt prisidėjo ir tai, kad Šventasis Tėvas kvietė, ragino melstis prieš prasidedant Sinodui, ir manau, dėl to tas rezonansas pasaulyje taip pat didesnis, nes daugelis žmonių žinojo apie Sinodą, kad jis vyks. Dar, mano manymu, prisidėjo tai, kad šeimų tematika yra labai aktuali šiandieniniame pasaulyje: tiek Bažnyčioje, tiek visose visuomenėse.

Būtų galima išskirti, kad pasibaigus jau pirmajai savaitei buvo paskelbtas toks tarpinis dokumentas, kuriame buvo pabandyta apibendrinti pirmąją savaitę vykusią diskusiją; ir jei kuria nors tema pasisakė nors ir tik vienas ar du vyskupai, buvo bandoma ir tai atsispindėti. Gal vienas ar kitas klausimas buvo pasaulietinėje erdvėje kažkaip labiau užakcentuotas, sustiprintas, bet tai [tas tarpinis dokumentas – red.] nebuvo kokie nors vyskupų nutarimai. Pavyzdžiui, Rytų Europoje gal labiau nuskambėjo pasisakymas homoseksualių asmenų atžvilgiu, tačiau tai nebuvo Bažnyčios pasisakymas, iš tiesų tai buvo gal vieno ar dviejų Sinodo Tėvų apibendrinti posėdžių metu išsakytų pasisakymų pamąstymai. O ta diskusija, iškilusi pasaulietinėje žiniasklaidoje, patraukė daugiau dėmesio taip ir pat ne tik Sinodui, bet ir šeimos aktualijoms.

Šiomis likusiomis dienomis priimtas galutinis dokumentas, tačiau jis nebus kaip baigtinis rezultatas, bet tai bus tiesiog surinkta medžiaga, gairės po metų vyksiančiam Sinodui. Kaip tik būtų verta pastebėti, kad pačioje pradžioje, atidarant Sinodą, posėdžių salėje popiežius Pranciškus maloniai kreipėsi į visus dalyvius, prašydamas įsiklausyti į kitų žodžius kantriai ir nuolankiai. Ir pastebėjome, kad antros savaitės metu, jau net pirmosios pabaigoje, kai kam tikriausiai to nuolankumo pritrūko ir suskubo daryti išvadas, tačiau iš tikrųjų tos galutinės išvados bus tik Sinodo pabaigoje.

Nors neeilinė Sinodo asamblėja jau užbaigta, tačiau joje pradėtas procesas dar tęsis. Po metų vyks eilinė Sinodo asamblėja ir tik ji pateiks Popiežiui galutinai apsvarstytus siūlymus. Tad šitie metai bus gera proga visoje Bažnyčioje, taip pat ir Lietuvos vyskupijose, daugiau dėmesio skirti atvirai diskusijai apie šeimą, apie šeimos sielovados gerinimą...



Kaip pasėtas derlius neužauga per vieną naktį, taip ko gero ir čia, taikant panašią analogiją, galima būtų pasakyti, kad yra daug vilties, jog Bažnyčia per metus iki jau tos pagrindinės Sinodo sesijos, vyksiančios po metų, kažką subrandins, išaugins; kartu sufokusuotas dėmesys į šeimos problematiką, konkrečiuose planuose sielovadoje, diskusijoje paliečiant šeimos tematiką padės daugiau pasiekti, nuveikti. O konkrečiau galvojant apie sielovadą, yra visa eilė sričių, pavyzdžiui, rengimas santuokai, kur pasaulinė įvairovė yra tikrai labai didelė. Ir Lietuvos mastu, ir atskirų vyskupijų mastu, atskirų vyskupijų šeimos centruose kaip tik dabar pradėtas peržiūrėti visas parengimo šeimai procesas. Taip pat dar viena sritis, kur Lietuvoje mes turėtume žymiai didesnį dėmesį atkreipti yra išsiskyrusiųjų sielovada. Sinode buvo labai aiškiai išskirti tie išsiskyrusieji, kurie nesudaro kitos šeimos, ir tie, kurie sudaro kitą, naują šeimą be santuokos sakramento. Žvelgiant į visas Sinodo diskusijas, Bažnyčia numato ateityje šiai sielovados sričiai skirti žymiai daugiau dėmesio, daugiau pastangų. Lietuvoje, kur mes turime arti 50 procentų skyrybų, tai tikrai labai aktualu. Manau, kad mūsų kraštui vienas iš aktualiausių Sinode aptartų dalykų yra išsiskyrusiųjų sielovada: ji turėtų būti peržiūrėta ir kokios yra galimybės siekti ją stiprinti.

Požiūris į šeimą, kaip Dievo numatytą, Dievo norėtą planą žmogui šio Sinodo buvo daug kartų pabrėžtas, tad ir tai, manau, gali duoti naujos gyvybės, naujo gyvybingumo, naujos vilties.

(Vatikano radijas)