Šeštadienį baigėsi trečioji neeilinė Vyskupų Sinodo asamblėja, tema: „Šeimos pastoraciniai
iššūkiai evangelizacijos kontekste“. Dvi savaites trukusius posėdžius vainikuoja du
baigiamieji dokumentai – Sinodo žinia šeimoms ir Popiežiui skirta asamblėjos metu
vykusias diskusijas apibendrinanti baigiamoji ataskaita, lot. Relatio Synodi.
Žinia
šeimoms buvo paskelbta šeštadienį po vidudienio vykusios spaudos konferencijos metu.
„Mes,
Sinodo Tėvai, Romoje, kartu su popiežiumi Pranciškumi susirinkę į Vyskupų Sinodo neeilinę
generalinę asamblėją, kreipiamės į visas šeimas įvairiuose kontinentuose ir ypač į
tas, kurios seka Kristų – Kelią, Tiesą ir Gyvenimą. Gėrimės jumis ir dėkojame už jūsų
kasdienį liudijimą, kurį savo ištikimybe, tikėjimu ir viltimi duodate mums ir pasauliui“,
- šiais žodžiais pradedama Sinodo žinia šeimoms.
Šiandieniniame pasaulyje ir
šių laikų Bažnyčioje matome šeimos spindesį, bet ir vargus, toliau sakoma Žinioje.
Matome koks didelis iššūkis šiais laikais yra santuokinė ištikimybė, kiek daug krizes
išgyvenančių santuokų. Sužlugus santuokai, užsimezga nauji santykiai, susiformuoja
naujos poros ir naujos santuokos, kurios sukuria sunkias šeimynines situacijas ir
padaro sunkius krikščioniškus pasirinkimus. Tarp dabartinių šeimų problemų Žinioje
paminėti kasdienio gyvenimo ir pragyvenimo sunkumai, prisimintos šeimos, kurių nariai
sunkiai serga; šeimos, kurias slegia ekonominiai sunkumai, nedarbas, nesugebėjimas
apsirūpinti gyvenimui būtiniausiais dalykais. Sinodo žinioje taip pat paminėtos viltį
beveik praradusios per dykumas migruojančios šeimos, persekiojamos dėl tikybos, smurto
ir išnaudojimo aukomis tampančios moterys ir vaikai, kartais išnaudojami tų, kurie
turi juos globoti.
Kreipiamės į vyriausybes ir tarptautines organizacijas ir
prašome siekiant bendro gėrio ginti šeimų teises. Kristus norėjo, kad jo Bažnyčia
būtų visiems atviri svetingi namai, tad dėkojame ganytojams, tikintiesiems ir bendruomenėms
– visiems, kas stengiasi padėti vidinių ir socialinių problemų slegiamoms šeimoms.
Sinodo
žinioje toliau kalbama ir apie „šviesą, kuri vakarais šviečia šeimos namų languose“.
Tai šviesa, kuri įsižiebia sutuoktinių susitikimo akimirką. Šis susitikimas, prasidedantis
laukimu ir pasiruošimu, įvyksta sakramento pilnatvėje, Dievas jį antspauduoja savo
artumu ir savo malone. Šitaip suvokiama santuokinė meilė yra vienintelė ir neatšaukiama,
ji sugeba atsispirti sunkumams, atsirandantiems dėl žmogaus silpnumo.
Meilė
yra vaisinga. Sutuoktiniai ne tik pradeda naują gyvybę biologine prasme, bet taip
pat dalyvauja dieviškosios gyvybės dovanojime krikšto sakramentu, auklėja vaikus,
perduoda jiems tikėjimą. Šviesus šeimos gyvenimas yra labai vertingas liudijimas visiems,
ypač jaunimui. Šeimos gyvenimo kelias dažnai yra labai status, neišvengiama sunkumų
ir paslydimų, tačiau jei šeima eina per gyvenimą su Dievu, Jo meilė tarpsta vyro ir
moters, vaikų ir tėvų, brolių ir seserų darniuose santykiuose. Kita svarbi Dievo meilės
išraiška yra pagalba kenčiantiems, sergantiems, vienišiems žmonėms, krizių ištiktoms
šeimoms. Tai artumo, meilės ir gailestingumo dovanojimas, o kartu ir tiesos, šviesos,
gyvenimo prasmės liudijimas. Pati aukščiausia bendrystės su Dievu ir artimu viršūnė
yra sekmadienio Eucharistija, kai visa Bažnyčios šeima susėda prie Viešpaties stalo.
Turint tai prieš akis, Sinode taip pat buvo kalbama apie išsiskyrusių ir antrą santuoką
sudariusių žmonių sielovadinį palydėjimą ir apie galimybę jiems priimti sakramentus.
Sinodo
žinia baigiama malda, kad Dievas, Šventajai Nazareto šeimai užtariant, lydėtų visas
šeimas, kad jaunimas nebijotų įsipareigoti visą gyvenimą trunkančiai ištikimybei,
kad visi tėvai galėtų uždirbti savo šeimoms duoną, kad Bažnyčia visam pasauliui duotų
ištikimybės, teisingumo ir žmoniškumo, tiesos ir gailestingumo pavyzdį. (Vatikano
radijas)