Kunigų konferencijoje Panevėžyje kalbėjo Vytautas Ališauskas
Spalio 7 d. Panevėžio kurijoje vyko vyskupijos kunigų konferencija. Paskaitą apie
popiežiaus Pranciškaus pontifikatą ir jo Apaštališkąjį paraginimą Evangelii gaudium
skaitė filosofas, istorikas Vytautas Ališauskas.
Pranešime jis pažymėjo, kad
2000-ieji, apie kuriuos nemažai kalbėjo popiežius Jonas Paulius II, iš tikrųjų žymi
epochų pervartą. Ši naujoji epocha simboliškai yra paženklinta žmogaus genomo idėja
bei jos realizacija ir rugsėjo 11-osios įvykiais.
Popiežius Jonas Paulius II
1978-aisiais atėjo iš teritorijos, kurios niekas gerai nepažinojo. Jis atėjo iš ten,
iš kur sklido didžiausias blogis pasaulyje. Jis gerai suprato tą sistemą, ir padarė
daug, kad žmogus anapus geležinės uždangos atsitiestų. Viena paskutinių Jono Pauliaus
enciklikų buvo jo enciklika apie ekumenizmą. Joje atviru tekstu buvo pasakyta, jog
pasaulietinė valstybė yra neabejotinas gėris,- sakė Ališauskas.
Kuo, gi, pasižymėjo
pop. Benedikto pontifikatas? Pigioji žiniasklaida norėjo jam prisegti konservatoriaus
etiketę, tačiau ši neprigijo. Popiežius Benediktas pratęsė pirmtako ekumenizmo mintis.
Betgi prie Benedikto paaiškėjo nauja ekumenizmo vizija. Benediktas aiškiai apibrėžė
valdžių atskyrimą. Bažnyčia pasisako prieš prancūziškąjį laicizmą, kai Bažnyčia yra
išstumta iš pasaulietinės bendruomenės gyvenimo. Tai buvo drąsus žingsnis. Kita vertus,
tai buvo iššūkis islamo pasauliui,- sakė prelegentas. Benediktas pradėjo Vatikano
finansų įstaigos reformą. Jis dėjo pastangas, jog Bažnyčia apsivalytų nuo moralinių
skandalų. Iškėlė šūkį, bet kaip atrasti atsakymą? Dar vienas įvykis įvyksta labai
radikalus jo pontifikate... Popiežius atsistatydina.
Dabartinis popiežius Pranciškus
- geras teologas, -sakė Vytautas Ališauskas. Tačiau Pranciškus nėra tas, kuris užaugo
Romos kurijoje. Visai kitaip pasaulis atrodo iš Pietų Amerikos ar Afrikos. Bažnyčioj
gražu tai, kad joje yra pusiausvyra. Bet kartais ateina laikas radikaliam sprendimui.
Popiežius
Pranciškus niekada nebandė primesti savo vizijos administratoriaus būdais. Darė simboliškus
gestus. Popiežius Pranciškus atkreipia dėmesį ir mums primena, kad mes visi esame
nusidėjėliai. Ne tik kai kurios nuodėmės yra pabrėžtinai nuodėmės...
Europa
jau senai nebėra pasaulio centras. Nėra ir religinis pasaulio centras. Kodėl apie
Ukrainą taip retai pasisakoma Vatikane? - klausė prelegentas. Apie Islamo problemas
kalbama daug ir drąsiai.
„Evangelijos džiaugsmas“ skirtas Naujajai Evangelizacijai.
Skaitydami, pastebime, ko nematytume kituose popiežių raštuose. Jis skelbia patikrintą
Bažnyčios socialinį mokymą. Tačiau čia jis išryškina skurdo ir evangelizacijos ryšį.
Bažnyčia savo užmoju turi pasiekti ne tik paribius, bet ir užribius... Migracijos
politika buvo traktuojama kaip reguliuojamos anomalijos, kurias gali sutvarkyti kokia
nors ministerija. Kolumbijoje, Brazilijoje, Afrikoje skurdas nėra anomalija. Popiežius
Pranciškus neleidžia migrantų arba žmonių, kurie yra už ribos, traktuoti kaip anomalijos.
Kitas popiežiaus Pranciškaus akcentas. Tai tikras multikultūrizmo suvokimas. Bažnyčia
ir pasaulio bendruomenė yra daugiakultūriška. Taip pat reikia pasakyti, kad Evangelii
gaudium labai aiškiai kalba apie dvasinę-pasaulėžiūrinę krizę.
Matome, kaip
kinta šeimos modelis?.. Visiškai kitaip žiūri žmonės. Galima daryti bet kokias schemas...
Popiežius Pranciškus bando šeimą kažkaip lipdyti iš naujo... Ką duos sinodas? Betgi
tam dialogui nepasiruošta. Kardinolai yra sumanūs ir puikiai informuoti žmonės...
Tačiau kas tikrai stebina, tai visiška teologų tyla... Pop. Pranciškaus pozicija yra
pozityviai kvestionuojanti. Popiežius Pranciškus kalba apie tai, kas bus poryt. Po
aštuonių, dešimties metų. Jei Bažnyčia neįžengs su savo atsakymais į šį konvulsiškai
besikeičiantį pasaulį, visuomenė nueis toli. Ir šeimos modelis gali būti kitas. Todėl
popiežius Pranciškus imasi aktyvios pozicijos šiame pasaulyje.
Vatikano
radijui kun. Algirdas Dauknys iš Panevėžio