Kardinolo Bergoglio meditacijos apie Dievo Motiną italų ir rusų kalbomis
Spalio 14 dieną italų ir rusų kalbomis išleidžiama kardinolo Jorge Mario Bergoglio,
vėliau išrinkto apaštalo Petro įpėdiniu ir priėmusio Pranciškaus vardą, nedidelės
apimties knyga, kurioje sudėtos meditacijos apie Dievo Motiną. Tai dvylika meditacijų,
kurias tuometinis Buenos Airių arkivyskupas parengė, kartu su jaunais piligrimais
lankydamas Lujano Dievo Motinos šventovę, Argentinoje, 1999 – 2012 metų laikotarpiu.
Leidimui rusų kalba įvadą parašė metropolitas Hilarionas, Maskvos patriarchato
išorinių santykių departamento vadovas. Šį įvadą paskelbė Šventojo Sosto dienraštis
„l’Osservatore Romano“. Metropolitas Hilarionas primena, kad Dievo Motina Lujano šventovėje
yra pagerbiama kaip ta, kuri užtaria vargšus ir kenčiančius. Jis pridūrė, kad Maskvos
patriarchas Kirilas Pranciškui, jo išrinkimo proga, padovanojo Marijos ikoną, pavadintą
„pažvelk į nuolankumą“, pagal Evangelijoje perduotą Marijos pašlovinimo giesmę, jog
Visagalis pažvelgė į nuolankumą savosios tarnaitės.
Popiežiaus meditacijų apie
Dievo Motiną rinkiniui suteiktas pavadinimas taip pat susietas su žvilgsniu: „Dievo
Motina, padovanok mums savo žvilgsnį“. Ši antraštė, rašo Hilarionas, byloja apie tą
momentą, kai Dievo Motina žvelgė į savo Sūnų ant kryžiaus, su gailesčio ir meilės
kupinu žvilgsniu. Būtent tada Jėzus jai patiki Joną, o pastarojo asmenyje ir mus visus.
Tai tarsi pavedimas ir mus išmokyti žvelgti tokiu žvilgsniu į tuos, kurie aplink mus
kenčia – nuo skurdo, nuo senatvės ir ligų, nuo kitų gyvenimo sunkumų. Pamaldumas Marijai
nėra vien paprastas sentimentalizmas. Jis tampa įsipareigojimu ir darbu dėl artimo,
dėl teisingumo. Ryšys tarp Marijos ir to, kuris kenčia yra vienas iš pagrindinių kardinolo
Bergoglio meditacijų akcentų.
Kai kurie katalikiškos mariologijos teiginiai
nėra priimti ortodoksų. Bet nepaisant to pamaldumas Dievo Motinai yra vienas iš tų
dvasinių lobių, kurie bendri ortodoksijai ir katalikybei. Daug kitų dalykų vienija
Rytų ir Vakarų krikščionis, palyginus su per amžius susikaupusiais skirtumais. Tarnystė
kenčiančiai žmonijai yra laukas abejoms Bažnyčioms, kuriose jau dabar gali ir turi
veikti kartu, įtikinamai liudijant apie krikščionybę, rašo Maskvos patriarchato metropolitas.
(Vatikano radijas)