Sirakūzų „Verkiančioji Madona“ Romoje

Garsioji Sirakūzų „Verkiančioji Madona“ – bareljefinis Mergelės Marijos atvaizdas – iš Sicilijos atvežtas į Romą. Paveikslo išstatymą Išganytojo bažnyčioje Romoje „San Salvatore in Lauro“ spalio 8 dieną inauguravo Palermo arkivyskupas emeritas kard. Salvatore De Giorgi. Kasdien prie paveikslo aukojamos Mišios, kalbamas Rožinis, vyksta kitos pamaldos ir maldos budėjimai.

„Verkiančios Madonos“ išstatymas bažnyčioje netoli Vatikano sutapo su Šeimų sinodu; tai skatina susikaupti ir melstis popiežiaus Pranciškaus ir Šeimų sinodo intencijomis, pažymima atvaizdo ekspozicijos Romoje proga paskelbtame komunikate.

Išganytojo bažnyčioje išstatytas ne tik gipsinis Nekalčiausiosios Marijos Širdies bareljefas, bet ir Marijos ašarų relikvijos, saugomos ampulėje.

Sirakūzų „Verkiančioji Madona“ tapo pasauline sensacija praėjusio šimtmečio šeštajame dešimtmetyje. Atvaizdas, pakabintas jaunų sutuoktinių Antonina Giusto ir Angelo Iannuso miegamajame virš lovos, nelauktai ėmė „verkti“. Sutuoktiniai 1953 metų vasarą pastebėjo iš Marijos akių ir per veidą riedančias ašaras. Įvykis pasikartojo kelis kartus nuo rugpjūčio 29 iki rugsėjo 1 d. Daug žmonių liudijo nepaaiškinamą reginį, kuris buvo nufilmuotas. Medicininė mokslininkų komisija, kurią sudarė Sirakūzų vyskupas, išvadose paskelbė, kad nuo paveikslo paimtas skystis buvo tikros žmogaus ašaros. Atlikus mokslinę analizę, stebuklas nebesikartojo.

„Verkiančiosios Madonos“ atvaizdas paprastai laikomas jam dedikuotoje šventovėje Sirakūzuose. Stebuklingu laikomas atvaizdas ir Marijos ašarų relikvijos bus Romoje iki šeštadienio, spalio 11 d. (Vatikano radijas)