Popiežiaus katechezė apie Bažnyčią. Krikščionių vienybė (+video)

Nors krikščionių vienybė kartais atrodo nepasiekiama, nors kelias į ją labai ilgas, teguodžia mums mintis, kad Dievas negali neišklausyti savo Sūnaus Jėzaus ir mūsų maldos, kad visi krikščionys būtų viena, - sakė popiežius Pranciškus bendrųjų audiencijų katechezių cikle apie Bažnyčią šį trečiadienį palietęs krikščionių vienybės temą.

Bažnyčia yra Dievo tauta. Tačiau neturėtume užmiršti, jog yra ir kitų brolių, kurie kaip mes tiki Kristų, bet priklauso kitomis konfesijoms ir tradicijoms, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Daugelis susitaikė su tokiu susiskaldymu, kurio priežastys dažnai buvo konfliktai ir kančia, taip ir karai. Dėl to turime jausti gėdą. Taip pat ir šiandien mūsų tarpusavio santykiai ne visada pagarbūs ir nuoširdūs... Tad klausiu: Kaip mes į tai žiūrime? Esame susitaikę su krikščionių nevienybe? O gal tai mums iš viso neįdomu? Ar manome, kad reikia siekti visiškos krikščionių vienybės?

Krikščionių nevienybė, žeidžianti Bažnyčią, žeidžia Kristų, nes Bažnyčia yra Kristus kūnas ir Jis yra jos galva. Puikiai žinome, - sakė Popiežius, - kaip labai Kristui rūpėjo, kad mokinius vienytų jo meilė. Gana prisiminti Evangelijos pagal Joną septynioliktajame skyriuje užrašytus Jėzaus maldos žodžius, kuriais prieš pat kančią jis kreipiasi į Tėvą: „Šventasis Tėve, išlaikyk ištikimus savo vardui visus, kuriuos esi man pavedęs, kad jie būtų viena kaip ir mes“ (Jn 17,11). Mokinių vienybei buvo iškilęs pavojus dar Jėzui esant su jais. Evangelijoje pasakojama apie tarp apaštalų kilusį ginčą kuris iš jų didesnis, kuris svarbesnis (plg. Lk 9,46). Dėl to Viešpats taip labai pabrėžė vienybės svarbą, aiškindamas, jog mūsų skelbimas ir liudijimas bus patikimi, jei mes patys sugebėsime gyventi bendrystėje ir vieni kitus mylėti. Apaštalai, Šventosios Dvasios malonės dėka, tai gerai suprato ir įsidėmėjo, kaip liudija šie šv. Pauliaus žodžiai Korinto bendruomenei: „Broliai, Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu maldauju jus, kad visi vienaip sutartumėte ir pas jus nebūtų susiskaldymų, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties“ (1 Kor 1,10).

Savo kelionės per istoriją metu, Bažnyčia, gundoma piktosios dvasios, siekiančios įvesti nesantaiką, neišvengė didelių ir skausmingų susiskaldymų, - toliau buvo sakoma Popiežius katechezėje. Po ilgų nesantaikos amžių šiandien sunku atsekti visas priežastis ir surasti sprendimus. Susiskaldymų ir nesantaikos priežastys buvo įvairios: nesutarimai dogminiais ir moraliniais klausimais, skirtingos teologinės ir sielovadinės koncepcijos, politiniai motyvai ar netgi asmeninės antipatijos ir ambicijos. Viena tikra – už visų susiskaldymų slypi išdidumas ir egoizmas, kurie yra visos nesantaikos priežastys ir kurie mus padaro netolerantiškais, nepajėgiais išklausyti ir priimti kitą žmogų, kurio požiūris ar pozicija kitokia negu mūsų.

Ką mes, priklausantys šventai motinai Bažnyčiai, matydami tokią padėtį galime ar privalome padaryti? – klausė Pranciškus. Žinoma, turime melstis už krikščionių vienybę, sekdami Jėzaus pavyzdžiu ir bendrystėje su juo. Kartu su malda Viešpats mūsų prašo atvirumo, prašo nevengti dialogo ir susitikimų, prašo priimti viską ką vertingo ir pozityvaus mums duoda kitaip negu mes mąstantys ir kitų pozicijų besilaikantys žmonės. Jis mus prašo žiūrėti ne į tas kas mus skiria, bet į tai kas vienija, stengtis vis geriau pažinti ir labiau mylėti Jėzų, dalintis jo meile. Tai savaime reikalauja ir pritarimo tiesai, sugebėjimo atleisti. Turime save suvokti kaip vienos krikščionių šeimos narius, kaip dovaną vienas kitam ir visi kartu daryti gerus darbus. Padėkime vieni kitiems. Vieni mano vienaip, kiti kitaip... Tačiau visos bendruomenės turi puikių teologų, jie tediskutuoja, teieško tiesos, nes tai jų pareiga, o mes keliaukime kartu, vieni už kitus melskimės ir darykime gerus darbus. Šitaip mes keliausime link vienybės. Tai yra dvasinis ekumenizmas – kartu eiti gyvenimo keliu, tikint Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį.

Galiausiai popiežius Pranciškus įterpė ir asmeninį išpažinimą: Sakoma, kad nedera kalbėti apie save, bet negaliu atsispirti pagundai... Kalbame apie bendrystę tarp mūsų, apie komuniją. Esu labai dėkingas Viešpačiui, nes šiandien sukanka 70 metų nuo mano Pirmosios Komunijos. Priimdami Komuniją turime žinoti ką reiškia būti komunijoje, bendrystėje su broliais mūsų Bažnyčioje ir bendrystėje su kitais, kurie priklauso kitoms bendruomenėms, bet tiki Jėzų.

Brangieji, eime pirmyn į visišką vienybę! Jei net ir tikslas atrodo tolimas, beveik nepasiekiamas, jei stinga pasitikėjimo, teguodžia mums mintis, kad Dievas negali neišklausyti savo Sūnaus Jėzaus maldos, negali neišklausyti jo ir mūsų maldos, kad visi krikščionys tikrai būtų viena. (Vatikano radijas)