Kardinolas Parolin Jungtinių Tautų asamblėjoje apžvelgė tarptautinę situaciją: susiduriame su nauja terorizmo forma

Rugsėjo 29 dieną, pirmadienį, 69 Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje, dalyvaujant pasaulio valstybių vadovams, pasisakė ir Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin, kuris apžvelgė kai kuriuos globalius klausimus iš Šventojo Sosto pozicijos.

Perduodamas visiems Pranciškaus sveikinimus, kardinolas pakartojo popiežiaus žodžius, jog Šventojo Sosto akimis „Jungtinės Tautos yra nepakeičiama priemonė kuriant autentišką tautų šeimą. Šventasis Sostas vertina šios institucijos pastangas dėl pasaulio taikos, pagarbos žmogaus orumui, asmenų apsaugos, ypač skurdžiausių ir pažeidžiamiausių, ir harmoningos ekonominės ir socialinės plėtros“.

Tuo pat metu, dar kartą cituodamas Pranciškų, kardinolas priminė abejingumo pavojų: tiek politikoje, tiek ekonomikoje, tiek socialiniuose klausimuose. Kartais apatija tampa neatsakingumu, kaip kad šiandien, kai valstybių sąjunga, sukurta tam, kad išgelbėtų ateities kartas nuo karo siaubų, išlieka pasyvi, kai bejėgės populiacijos kenčia. Tai Irako atvejis, krikščionių ir kitų mažumų atvejis.

Šiaurės Irake ir kai kuriuose Sirijos regionuose stebime naują reiškinį: teroristinė organizacija, kuri grasina visoms valstybėms, trokšdama jų suirimo ir jų pakeitimo pasauline pseudo-religine valdžia. Deja, ir šiandien yra tų, kurie prievartauja sąžines, atima gyvybes, persekioja, žudo Dievo vardu, žalodami ištisas bendruomenes ir kultūras. Tai falsifikuoja, pasak Benedikto XVI, pačią religiją, kuri siekia žmogaus sutaikymo su Dievu, sąžinių apšvietimo, aiškiai pabrėžiant, kad kiekvienas asmuo yra Dievo atvaizdas. Šis naujas reiškinys atranda rėmėjų daugelyje vietų, tarp jaunų žmonių, neretai turtingose visuomenėse, neretai kaip reakcija į abejingumą. Į tai reikia atsakyti kultūrine ir politine iniciatyva, iš vienos pusės, tarptautine teise ir veikimu, iš kitos pusės.

Tačiau, perspėjo kardinolas Parolin, nereikia pasiduoti lengvai interpretacijai apie „civilizacijų susidūrimą“, kuri ignoruoja ilgalaikius ir gilius kultūrų, etninių grupių ir religijų.

Jau buvo bandymų vienpusiškai atsikirsti naujai terorizmo formai, tarptautinėje teisėje numatytų kelių sąskaita. Tokie metodai ne visada atsižvelgė į globalaus konflikto centre atsidūrusių tautų santvarką ar kultūrines aplinkybes. Šios klaidos ir faktas, kad jos padarytos su tyliu pritarimu, turi vesti prie gilaus sąžinių tyrimo. Atsakymas į naują terorizmo formą neturi tapti perlenkimais, baimių ir stereotipų sklaida: tai galiausiai tik sustiprintų tai, kas yra terorizmo širdyje.

Turime toliau eiti kultūrų supratimo ir dialogo keliu, kaip tai nurodyta ir JT Chartijoje, bet atsimenant, kad ne tarptautinės organizacijos ar valstybės išranda kultūrą ir kad ne jos pirmiausia atsakingos už kultūrinį ir religinį dialogą. Kultūros augimas yra visų visuomenės komponentų darbo ir atsakomybės rezultatas. Tarptautinės organizacijos ir valstybės turi tam sudaryti palankias sąlygas.

Tačiau ne visos terorizmo keliamos problemos gali būti atremtos vien kultūriniu atvirumu. Tad yra ir tarptautinės teisės kelias. Viena iš naujojo terorizmo savybių yra tai, kad jis neigia valstybių egzistenciją ir pačią tarptautinę tvarką, atmeta visas egzistuojančias juridines sistemas, siekia sąžinių užvaldymo ir visiškos asmenų kontrolės. Naujoji terorizmo forma, kurstanti karą ne vienos valstybės teritorijoje, pasižymi tokiu kriminaliniu elgesiu, kuris nebuvo numatytas Jungtinių Tautų Chartijoje. Bet atsižvelgiant į visas tarptautines aplinkybes, į tai, kad pagrindinis Chartijos tikslas yra karo išvengimas, sprendimų ir veikimo atsakomybė tenka JT Saugumo tarybai.

Yra teisėta ir nedelstina sustabdyti agresiją per daugialypį veikimą ir proporcingą jėgos panaudojimą, pridūrė kardinolas Parolin. Nors jo dėmesio centre buvo situacija Artimuosiuose Rytuose, jis paminėjo ir konfliktą Ukrainoje, kuris turėtų būti sprendžiamas be nutylėjimų ir kryžminės veto ugnies. (Vatikano radijas)