Popiežiaus žinia Pasaulinei migrantų dienai: „Bažnyčia be sienų, visų Motina“ (+video)
Vatikane antradienį pristatytas ir paskelbtas popiežiaus laiškas Pasaulinei migrantų
dienai. Metinės dienos, švęsimos 2015 sausio 18 d., tema: „Bažnyčia be sienų, visų
Motina“.
Popiežius Pranciškus žinią Pasaulinei Migrantų dienai pradėjo cituodamas
iš savo programinio Apaštališkojo paraginimo „Evangelii gaudium“ (EG):
Brangūs
broliai, seserys, Jėzus yra tobulas evangelizuotojas ir įasmeninta Evangelija
(EG, 209). Jo raginimas ypač pažeidžiamiausiųjų ir atstumtųjų atžvilgiu yra kvietimas
rūpintis silpniausiais žmonėmis ir pamatyti Jo kenčiantį veidą ypač naujųjų skurdo
ir vergystės rūšių aukose. Viešpats mums sako Mato Evangelijos žodžiais: „Buvau išalkęs
ir mane pavalgydinote, buvau ištroškęs ir mane pagirdėte, buvau nuogas – mane aprengėte,
ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt. 25 35-36). Žemėje keliaujančios
Bažnyčios misija – mylėti Jėzų Kristų, Jį šlovinti ir mylėti ypač tuose, kurie labiausiai
skursta ir yra apleisti. Be jokios abejonės, pažymėjo popiežius, tarp jų yra migrantai
ir pabėgėliai, kurie stengiasi nusigręžti nuo sunkių gyvenimo sąlygų ir visokių pavojų.
Todėl šių metų metinės Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos tema: „Bažnyčia be
sienų, visų Motina“.
Bažnyčia be sienų, visų motina, pasaulyje skleidžia susitikimo
ir solidarumo kultūrą, pagal kurią niekas nėra laikomas nenaudingu, ne vietoje, ar
atmestinu. Jei krikščionių bendruomenė iš tikrųjų gyvena pagal savo motiniškumą, ji
puoselėja, orientuoja ir nurodo kelią, kantriai palydi, priartėja per maldą ir gailestingumo
darbus.
Gyvename didelių migracijų epochoje, daug žmonių palieka gimtines,
su viltimi ir baime leidžiasi į rizikingas keliones ieškodami žmoniškesnio gyvenimo
sąlygų. Tačiau neretai migracijos bangos sukelia priešiškumą, taip pat bažnytinėse
bendruomenėse, dar nesusipažinus su migruojančių žmonių gyvenimo, persekiojimų ir
skurdo istorijomis. Tokiais atvejais, įtarumas ir išankstinis nusistatymas konfliktuojasi
su bibliniu įsakymu pagarbiai ir solidariai priimti stokojančius svetimšalius. Viena
vertus, sąžinės balsas diktuoja prisiliesti prie žmogiško vargo ir įvykdyti meilės
įsakymą, kurį Jėzus mums paliko kai susitapatino su svetimšaliais, su visais kurie
kenčiančia, su nekaltomis smurto ir išnaudojimo aukomis. Kita vertus, dėl žmogiškosios
prigimties silpnumo, „jaučiame pagundą būti krikščionimis, išlaikančiais protingą
atstumą nuo Viešpaties žaizdų“ (EG 207). Tačiau tikėjimo, meilės ir vilties drąsa
leidžia sumažinti atstumą, kuris skiria mus krikščionis nuo žmogiškų tragedijų, pažymėjo
metinėje žinioje popiežius. Jėzus Kristus visą laiką laukia, kad būtų atpažintas migrantuose,
pabėgėliuose, tremtiniuose ir taip pat tokiu būdu kviečia, kad mes dalytumėmės savo
ištekliais, kartais dėl to atsisakant kai ko iš savo nusistovėjusio gerbūvio. Todėl
Bažnyčiai svarBu įveikti esamas sienas, kad gynybines, abejingumo, baimės, nesirūpinimo
ir marginalizavimo nuostatas pakeistų „susitikimo kultūra“, kuri vienintelė gali sukurti
teisingesnį ir broliškesnį pasaulį.
Šventasis Tėvas žinioje paragino vietines,
nacionalines ir tarptautines institucijas ryžtingesniais ir veiksmingesniais koordinuotais
veiksmais kovoti ypač su gėdinga ir nusikalstama prekyba žmonėmis, pagrindinių žmogaus
teisių pažeidimais, visomis smurto, prievartos ir vergystės formomis, nes nei vienas
kraštas negali vienas spręsti su šiomis apraiškomis susijusių sunkumų.
Į migracijos
fenomeno globalizavimą būtina atsiliepti meilės ir bendradarbiavimo globalizavimu,
kad migruojančiųjų sąlygos būtų humaniškesnės.
Greta solidarumo migrantams
reikia drąsiai ir išmaniai pasauliniu mastu kurti teisingesnę ir lygesnę ekonominę-finansinę
tvarką ir didesniu įsipareigojimu siekti taikos, kuri yra bet kokio autentiško progreso
nepamainoma sąlyga.
Popiežius drauge pasveikino visus migrantus ir pabėgėlius
užtikrindamas, kad jiems Bažnyčios širdyje skirta ypatinga vieta. Jūs padedat Bažnyčiai
praplėsti savo širdies dimensijas, kad ji galėtų paliudyti savo motiniškumą visai
žmonijos šeimai. Nepraraskite pasitikėjimo ir vilties!, paragino Šventasis Tėvas.
Popiežiaus žinią Šventojo Sosto Spaudos salėje antradienį pristatęs Popiežiškosios
migrantų ir keliautojų sielovados tarybos sekretorius vysk. Joseph Kalathiparambil
dėmesį skyrė mažamečių migrantų sunkumams. Vyskupas priminė, kad daugiau kaip pusė
visų pasaulio migrantų yra vaikai ir pastovai auga skaičius vaikų migruojančių be
ugdytojų arba atskirtų nuo šeimų. Reikia rūpintis šių vaikų gerove, pritaikyti atitinkamas
struktūras, nes negalima leisti ir nepriimtina, kad šios nekaltos aukos būtų laikomos
centruose, kuriuose labai dažnai yra priverstos gyventi per didėlėje artumoje su suaugusiais,
tokiu būdu patiriant rimtas fizines ir psichologines traumas.
Popiežiškosios
migrantų ir keliautojų sielovados tarybos pirmininkas arkivyskupas Antonio Maria Veglio
atkreipė dėmesį į datą po popiežiaus Pranciškaus parašu: 2014 rugsėjo 3-oji. Būtent
tą dieną prieš šimtą metų popiežiumi buvo išrinktas Benediktas XV, kurio vienas iš
pirmųjų aktų buvo po kelių dienų, gruodžio 6 dieną, Šventosios Konsistorijos Kongregacijos
aplinkraštis „Skausmas ir susirūpinimas“ visų Italijos vyskupijų ordinarams. Aplinkraštyje
primą kartą buvo paprašyta Italijos vyskupijose įsteigti metinę dieną, kuria bažnytinė
bendruomenė jaustųsi paskatinta rūpintis migrantais, surengti rinkliavą migrantų sielovados
reikalams ir padėti išlaikyti specialią kolegiją Romoje rengiančią migrantų misionierius.
Nors dėmesys tuomet buvo skirtas migrantams iš Italijos, kurių skaičius smarkiai išaugo
dėl prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo, laikui bėgant metinė diena virto pasauline,
skirta solidarumui su visais migrantais, įskaitant pabėgėlius. Rugsėjo 3-oji yra reikšminga
data, pažymėjo arkivyskupas Veglio, pristatydamas popiežiaus Pranciškaus žinią, nes
šiemet minimos Migrantų dienos įsteigimo šimtosios metinės, o 2015 sausio 18 dieną
sukaks Migrantų dienos šimtmetis. (Vatikano radijas)