Sekmadienį po pietų Popiežius susitiko su kitų Albanijos religinių bendruomenių vadovais; Tiranos katedroje meldėsi su kunigais, vienuoliais, seminaristais (+video)

Sekmadienį po pietų popiežius Pranciškus Albanijos katalikų universitete susitiko su kitų krikščioniškų konfesijų ir kitų religinių bendrijų vadovais. Šia proga jis dar kartą kalbėjo apie skirtingoms religinėms ir kultūrinėms tradicijoms priklausančių žmonių darnų sambūvį, harmoningą priklausymą vienai Albanijos visuomenei. Šia proga sakytoje kalboje Popiežius taip pat priminė du pagrindinius dalykus, kuriais remiasi tokia darna. Visų pirma, kiekviename kitame žmoguje, jei jis ir nepriklauso tai pačiai kaip mes religinei tradicijai, visada privalome matyti brolį ir seserį, o ne varžovą ar priešą. Antra, visada turime suprasti mums visiems skirtą bendrą atsakomybę už visuomenės gerovę, už bendro gėrio kūrimą. Labai svarbus ir tarpreliginis dialogas, tačiau už viską svarbiau kasdienio gyvenimo darna. Turime visiškai nuoširdžiai, be veidmainiavimo gerbti vieni kitus, aiškiai suvokti savo tapatybę, jos neslėpti po kauke ir lygiai taip pat gerbti kito žmogaus tapatybę.

Po susitikimo Katalikų universitete, popiežius Pranciškus nuvyko į Tiranos katedrą ir vadovavo mišparams, kuriuose dalyvavo Albanijos kunigai, seminaristai, vienuoliai ir vienuolės, katalikų pasauliečių judėjimų atstovai. Susitikimas prasidėjo komunistų laikais gyvenusių, dabar jau senyvo amžiaus, kunigo ir sesers vienuolės liudijimais. Mišparų homilijos pradžioje Šventasis Tėvas prisipažino, kad tik ruošdamasis šiai kelionei jis atidžiau susipažino su Albanijos kankinių istorija, kad anksčiau jis neįsivaizdavo kokie buvo persekiojimų mastai. Popiežius sakė, kad jį sujaudino ir Mišparų pradžioje girdėti kunigo ir sesers vienuolės liudijimai. Jis sužavėtas jų paprastumu, kuklumu, jų suteiktu atleidimu persekiotojams. Nuo pat Bažnyčios istorijos pradžios krikščionims teko kentėti. Tačiau kartu žinome, kad Viešpats mūsų nepalieka, kaip liudija apaštalo Petro pavyzdys. Kai jis buvo kalėjime už jį meldėsi visa bendruomenė ir Viešpats jį išvadavo. Viešpaties paguoda visada mus lydi. Mes neturime niekur kitur ieškoti paguodos. Jei kunigas ieško paguodos kitur, ne Viešpatyje, tai kaip jis gali guosti kitus? Dėl to tikrai žavi šiandien girdėti liudijimai, žavi visa nesenų laikų Albanijos Bažnyčios istorija. Kankiniai yra tie, kurie niekur kitur neieškojo sau paguodos tik Viešpatyje ir Viešpaties paguoda buvo jų stiprybė.

Galiausiai sekmadienio vakarą popiežiaus Pranciškaus dar laukė apsilankymas Tiranos Betanijos centre ir susitikimas su našlaičiais ir vaikais iš sunkumų slegiamų šeimų, kuriuos globoja šis centras. (Vatikano radijas)