Popiežiaus spaudos konferencija grįžtant iš Albanijos: „Girdėti kankinį kalbant apie savo kankinystę – stipru!“

Grįždamas iš apaštališkosios kelionės į Albaniją, lėktuve Šventasis Tėvas trumpai atsakė į kelių Albanijos televizijų žurnalistų klausimus. Nacionalinės albanų televizijos žurnalistei pasiteiravus, ar Šventasis Tėvas pamatė naujų, jį palietusių albanų bruožų – be kančios ir tolerancijos, su kuriais jau buvo susipažinęs išvykdamas, popiežius patvirtino pamatęs albanų kentėjimą iš arčiau, o tolerantiškumą jis pakeitė kitu žodžiu, apibūdinančiu albaną: tai brolis. Tai daugiau nei tolerancija, tai atsiskleidžia sugyvenant, bendradarbiaujant tarpusavyje musulmonams, ortodoksams, katalikams. Pasak Šventojo Tėvo, jie bendradarbiauja kaip broliai. Be to, popiežiui padarė gilų įspūdį šalies jaunumas: „man sakė, jog tai jauniausias Europos kraštas. Tačiau matosi, jog Albanija sparčiau vystosi kultūros ir valdymo prasme, būtent tos brolystės dėka“, sakė popiežius.

Kitas žurnalistas uždavė klausimą, kokias emocijas popiežius išgyveno keliaudamas centrine Tiranos gatve, po komunistų režimo nukankintų dvasininkų portretais, šalyje, kurią ateistinė ideologija valdė dar prieš 25 metus. Popiežius Pranciškus paminėjo, kad jau kelis mėnesius tyrinėjo šį sudėtingą Albanijos periodą, norėdamas jį suprasti. „Tai žiaurus laikotarpis: baisus žiaurumo lygis. Kai pamačiau nuotraukas - ne tik katalikų, bet ir stačiatikių, musulmonų – galvojau apie tuos jiems skirtus žodžius: „Bet tu neturi tikėti į Dievą“ – „Aš tikiu!“ – bum, ir jį nužudydavo. Todėl sakau, kad visi trys religiniai komponentai liudijo Dievą , o dabar liudija brolystę“.

Kitas klausimas buvo susijęs su iššūkiais taikai. Popiežius lankėsi Albanijoje, šalyje, kurios dauguma gyventojų – musulmonai. Tačiau vizitas vyko tuo metu, kai pasaulyje tvyro nesaugi situacija, ir pats popiežius yra minėjęs, kad jau prasidėjęs trečiasis pasaulinis karas. Į tai popiežius atsiliepė, kad žinia skirta ne tik albanams, ji peržengia sienas. Albanija ėjo taikos, sugyvenimo, bendradarbiavimo keliu, kuris veda į kitas šalis, kurios irgi turi skirtingas etnines grupes. Ir nors dauguma šalies gyventojų musulmonai, šalis nėra musulmoniška – ji europietiška. Tai nustebino, sakė popiežius. Albanija yra europietiška šalis būtent dėl savo sugyvenimo kultūros, bei istorinės kultūros.

Vienas žurnalistas paminėjo, kad popiežius, atrodo, turi kitokią Albanijos viziją nei europiečiai: Europa beveik sutapatinama su Europos Sąjunga, o popiežius savo pirmajam apaštaliniam vizitui pasirinko šalį, esančią periferijoje, kuri nepriklauso Europos Sąjungai. Ką tai galėtų pasakyti tiems, kuriems rūpi tik Europos „galingieji“? Popiežius patvirtino, kad jo kelionė tai žinia, signalas, kurį jis ir nori duoti.

Paskutinis klausimas buvo susijęs su vienu įvykiu kelionės metu: visi matė susigraudinusį popiežių, jo ašaras susitikime su kankiniais: tai buvo labiausiai jaudinanti kelionės akimirka. Šventasis Tėvas patvirtino, kad girdėti kankinį kalbant apie savąją kankinystę – tai stipru! „Tikiu, kad visi, kurie ten buvome, buvome sukrėsti: visi. O liudininkai pasakojo taip, lyg kalbėtų apie kitą – taip natūraliai, nuolankiai“.

Popiežius pristatė ir būsimas keliones – lapkričio 25 dieną numatyta kelionė į Strasbūrą, Europos Tarybą ir Europos Parlamentą, vėliau – į Turkiją, kur per Šv. Andrejaus šventę, lapkričio 30 dieną, turėtų susitikti su patriarchu Baltramiejumi. (Vatikano radijas)