2014 m. Šilinės: švenčiant Dievo Motinos Gimimą bus minimi Šeimos metai

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, Šiluvos šventovė ir šiemet tęs jau nuo XV a. vidurio piligrimų pamėgtąją Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų tradiciją. Per visas Šilinių oktavos dienas Šiluvoje kasmet apsilanko apie 50–100 tūkst. maldininkų iš visos Lietuvos bei užsienio.

Šilinės bus švenčiamos rugsėjo 7–15 dieną, o įžanga į jas – tai Padėkos už laisvę, tremtinių, partizanų ir laisvės kovotojų diena rugpjūčio 31-ąją. Tądien nuo Dubysos slėnio ir iš Tytuvėnų į Šiluvą pėsčiomis su malda ir giesme kasmet išeina dvi didžiules piligrimų eisenos, dėkodamos Dievui, kad palaikė tikėjimą ir viltį slogiausiais priespaudos metais ir dovanojo laisvę. O rugsėjo 5-7 d. vyks XII tarptautinis piligriminis žygis Kryžių kalnas – Šiluva.

„Apsaugok šeimų židinių džiaugsmą“, – taip meldė Dievo Motiną Šiluvoje 1993 metais apsilankęs šv. Jonas Paulius II. Šiais Šeimos metais Šilinių centre – visų Lietuvos šeimų užtarimas. Pagrindinėse Lietuvos vyskupų vadovaujamose iškilmėse rugsėjo 14-ąją bus švenčiama Šeimų diena, meldžiamasi už šeimų dvasinį atsinaujinimą. Malda bus palydėtos gyvybei atviros šeimos bei tos, kurios priglaudžia bei augina našlaičius, beglobius vaikus, dėkojama Dievui už šeimą ginančius politikus, užtariamos sunkumų patiriančios šeimos.

Atlaidai prasidės rugsėjo 7-ąją Šv. Jono Pauliaus II, Jaunimo ir Pasaulio lietuvių diena. Galima sakyti, tai bus ir jaunųjų Lietuvos piligrimų diena – tą sekmadienį Šiluvą pasieks tarptautinio žygio iš Kryžių kalno bei arkivyskupijos Jaunimo dienų „Kur jūsų lobis, ten jūsų širdis“ (Lk 12, 34) dalyviai.

Ypatinga maldos nuotaika ir intencijos šiais neramiais laikais, karinių konfliktų akivaizdoje, lydės Lietuvos kariuomenės dieną rugsėjo 9-ąją, Šiluvoje prašant taikos pasauliui ir mūsų namams, meldžiantis už tuos, kurie dalyvauja taikos misijose, už Lietuvos karius, partizanus, šaulius, jų šeimas. Dalyvauti atlaiduose ir šiemet kviečiami ypač visuomenei, jos bendrajam gėriui tarnaujančių profesijų atstovai: policijos, Valstybės sienos apsaugos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, švietimo ir kultūros darbuotojai, medikai, politikai ir kt.

Švenčianti Bažnyčia Šiluvoje melsis ir už visus Lietuvos dvasininkus; bus minimas Caritas organizacijos bei žurnalo (vėliau pervadinto „Artuma“) įsteigimo 25-erių metų jubiliejus; „Marijos radijo“ 10-mečio sukaktis. Užbaigiant atlaidus rugsėjo 15 d., malda už seseris ir brolius vienuolius palydės į Vienuolių metus, kurie 2015 metais bus švenčiami Visuotinėje Bažnyčioje, taip pat ir Lietuvoje.

Pamaldos atlaidų metu Šiluvoje prasideda 8 val. ir tęsiasi visą dieną, tad atvykstantys piligrimai turi galimybę pasirinkti sau patogų laiką. Pagrindinės iškilmės su katechezėmis, Marijos litanija, vyskupų žodžiais vidurdienį švenčiamos sakralioje aikštėje tarp Bazilikos ir Apsireiškimo koplyčios. Atlaidai – tai ir ypatingas susitaikymo su Dievu metas, todėl kasdien dešimtys kunigų teiks Sutaikinimo sakramentą, kad atvykę piligrimai galėtų pilnutinai dalyvauti pamaldose ir priimti Eucharistiją, priimti atlaidų malones.

Atlaidai – tai didžiulė Bažnyčios šventė, paties Dievo maloningumo ir gerumo šventimas (plg. Jono Pauliaus II piligrimų kelio vadovas, 2008). Šilinių atlaidai visą aštuondienį tampa nepertraukiama Jėzaus garbinimo malda, Dievo Motinos užtarimui vėl iš naujo pavedant mūsų Tėvynės, jos žmonių ir viso pasaulio rūpesčius.

Šilinių piligrimai tų malonių mels ne tik sau, bet ir savo šeimų artimiesiems, didžiajai savo šeimai – Bažnyčios bendruomenei ir Lietuvos visuomenei, kurioje šiandien būtina dangaus pagalba ginant visų ateitį – šeimą ir prigimtines vertybes.

„Marijos radijas“ kasdien tiesiogiai iš Šiluvos transliuos katechezes, aktualijų laidas bei pagrindines pamaldas, o LRT televizija – pagrindines iškilmes rugsėjo 14 d., sekmadienį, 12 val.

Gausioje įvykių, permainingoje ir sykiu pergalingoje Dievo veikimu Šiluvos istorijoje ir šiemet yra atmintinų datų. Sukanka 90 metų, kai Šiluvoje 1924 m. rugsėjo 8 d. buvo pašventinta didinga, iš tolo piligrimus sutinkanti 44 metrų aukščio Apsireiškimo koplyčia, pastatyta ant akmens, kur, tikima, 1608 metais apsireiškė Švč. M. Marija. Apsireiškimo koplyčios projekto autorius – lietuvių skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis (1877– 1919); šiemet sukanka 95 metai nuo jo mirties. Koplyčios projektas buvo eksponuojamas Antrojoje lietuvių dailės parodoje 1908 m.

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba