Piligrimų eisenos į Šiluvą. Padėkos už laisvę šventė
Paskutinį, dar labai giedrą vasaros sekmadienį dvi piligrimų eisenos – nuo Dubysos
ir nuo Tytuvėnų – vadovaujamos Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ
ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio, savo dalyvavimu, malda gyvai palaikė ir pratęsė
dar sovietmečiu kilusią tradiciją keliauti į Šiluvą pėsčiomis. Sovietinės okupacijos
metais tokios eisenos Į Šiluvą būdavo visaip varžomos, draudžiamos, o jų dalyviai,
ypač organizatoriai, patirdavo persekiojimų. Tuomet keliaudavę piligrimai melsdavo
Tėvynei laisvės, Šiluvos Dievo Motinai patikėdami savo viltis ir ateitį, o šiandien
šios eisenos – tai padėka Dievui už atgautą Lietuvos laisvę, malda už laisvės troškusius,
ją gynusius žmones – neretai kalėjimų, lagerių ir net savo gyvybės kaina.
Šiomis
intencijomis su vėliavomis, Rožinio malda ir giesmėmis nuo Dubysos rugpjūčio 31-ąją
keliavusius piligrimus – daug jaunų žmonių, šeimų su vaikais, visų būrį jaunųjų savanorių,
institucijų, parapijų atstovų daugiausia iš Kauno arkivyskupijos, taip pat Kretingos
ir kt., – kasmet eisenai vadovaujantis Kauno arkivyskupas kvietė malda užtarti ir
laisvės siekiančius bei skaudžiai dėl to kenčiančius Ukrainos gyventojus.
Dalį
kelio eisenos dalyviai keliavo per Šiluvos šilą, kur Piligrimų take pernai pastatytos
keturiolika Kryžiaus kelio koplytėlių. Stabtelėjus prie jų melstasi už 1941, 1948,
1948, 1951 metų trėmimų aukas, Igarkos tremtinius, Rainių kankinius, Bažnyčios Lietuvoje
kankinius kunigus bei vyskupus, carinės okupacijos, Holokausto aukas, Lietuvos savanorius,
Sausio 13-osios aukas, kurių atminimas už jų gyvenimo auką šiemet įamžintas šiose
koplytėlėse, Kristaus kryžiaus kančios ir mirties kelyje.
Drauge su Šiaulių
vyskupu bei šio krašto piligrimais nuo Tytuvėnų į Šiluvą ir šiemet atkeliavo Tarptautinės
organizacijos už tradiciją, šeimą, nuosavybę (TFP) nariai – Lietuvos bičiuliai, kurie
parėmė mūsų Nepriklausomybės siekį 1990 metais milijonu surinktų parašų Kremliui.
Dar
vasariškai saulėtą sekmadienį abi piligrimų eisenos po maždaug dviejų valandų kelio
vidudienį giesmėmis jau sveikino Šiluvos Dievo Motiną erdvioje aikštėje ir Bazilikoje.
Vėliau
piligrimai dalyvavo iškilmingoje Eucharistijoje, kuriai vadovavo arkivysk. Sigitas
Tamkevičius, koncelebravo vysk. Eugenijus Bartulis, vysk. augziliaras Kęstutis Kėvalas,
kunigai Egidijus Venckus bei Nerijus Šmerauskas.
Arkivysk. S. Tamkevičius,
sveikindamas ir dėkodamas piligrimų eisenų dalyviams, priminė, jog tokie žygiai sovietmečiu
ypač gąsdino pavergėjus, nes jie matė, kad lietuvių dvasia nesusitaiko su pavergimu.
„Kelyje
į laisvę nebuvome vieni. Su mumis buvo Dievas, kuriam buvome patikėję savo likimą“,
– priminė ganytojas savo homilijoje ir atkreipė dėmesį, jog ir šiandien laisvės dovana
įpareigoja ištikimai sekti Kristų. Laisvė be Dievo kuria chaosą ir augina antikristo
karalystę. Atskirta nuo Dievo laisvė nebranginama ir panaudojama egoistiniams interesams.
„Laisvė
be Dievo yra pats teisiausias kelias į vergovę“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas
dėmesį, jog žmonių, kurie klausosi per sąžinę kalbančio Dievo balso, niekas nepajėgs
pavergti.
Bendruomeninėje maldoje melstasi už Tėvynę Lietuvą, Bažnyčią, partizanus,
visus tėvynės laisvės gynėjus, visuomenei tarnaujančius politikus, prašyta taikos
karo neramumų krečiamiems pasaulio kraštams.
Prieš suteikiant Bažnyčios palaiminimą
arkivyskupas pakvietė į didžiuosius Šilinių atlaidus, kurie šiemet prasidės rugsėjo
7 d. ir tęsis aštuondienį iki rugsėjo 15 d. Pagrindinės Šilinių iškilmės Šiluvoje
– Šeimų diena rugsėjo 14-ąją.